Europos Sąjungos užsienio prekybos srityje jūrų transportas vaidina pagrindinį vaidmenį, o vidaus prekyboje užima antrą vietą po sausumos transporto. Realiausias būdas mažinti krovinių srautus Europos keliuose – intensyvesnis jūrų transporto naudojimas.
Europos Sąjunga (ES) ribojasi su keturiomis jūromis ir dviem vandenynais. Jos kranto linija 7 kartus ilgesnė nei Jungtinių Amerikos Valstijų ir 4 kartus – nei Rusijos. Jūrų transportu gabenama 90 proc. ES užsienio krovinių. Jos uostuose kasmet perkraunama daugiau kaip 1 milijardas tonų krovinių. ES laivybos kompanijos kontroliuoja apie 40 proc. pasaulio laivyno.
Pačioje ES net 44 proc. krovinių gabenami sausumos keliais, 41 proc. – jūromis ir vandenynais, 8 proc. – geležinkeliu, 4 proc. – vidaus vandens keliais, 3 proc. – kitomis transportavimo priemonėmis.
Europos keliuose jau susidaro transporto priemonių kamščiai. Net 10 proc. pagrindinių transeuropinių kelių yra užkimšti, o ES žmonių poreikis važinėtis asmeniniais automobiliais vis didėja. Be visų kitų dalykų, didelis sausumos kelių transporto priemonių kiekis daro žalą aplinkai. Trečdalį anglies dvideginio Europoje išskiria būtent jos. Keliuose įvairių avarijų metu nukenčia tiek žmonės, tiek kroviniai.
Pakomentuoti ES bandymus spręsti šią problemą paprašėme Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Planavimo skyriaus viršininką, transporto inžinerijos mokslų daktarą Valdą Lukauską.
Disbalanso mažinimas
ES įgyvendinant Lisabonos strategiją siekiama sukurti konkurencingą ekonomiką. Be transporto plėtojimo, to padaryti neįmanoma. Todėl ES formuodama savo transporto politiką stengiasi užtikrinti didėjančius transporto poreikius ir mažinti transporto rūšių disbalansą.
Pagrindinis Europos transporto politikos dokumentas – vadinamoji Baltoji knyga, patvirtinta 2001 metais, orientuota į balanso tarp transporto rūšių keitimą. V. Lukausko teigimu, ES transporto politikoje nėra išskiriama nė viena transporto rūšis, priešingai, kaip tik skatinama sąžininga jų konkurencija. Tačiau realus būdas sumažinti keliuose krovinių srautus – intensyvesnis jūrų transporto naudojimas.
Todėl bandoma plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą, t. y. skatinti krovinių tarp Europos uostų gabenimą jūriniu transportu. Pradėtos įgyvendinti įvairios programos siekiant plėtoti infrastruktūrą, pavyzdžiui, jūrų greitkelių programa, skatinti pačią trumpųjų nuotolių laivybą, pavyzdžiui, Marko Polo programa.
Neturėjo jūrų politikos
Visame ES jūrų ūkyje, įskaitant ir uostus, ir žvejybą, ir pramonę, dirba daugiau kaip 2,5 mln. žmonių. Nors jūrinio sektoriaus reikšmė jos ekonomikoje yra didžiulė, tačiau iki šiol ES neturėjo bendros jūrų politikos. Buvo vykdomos transporto, aplinkosaugos, žuvininkystės, regionų plėtros, energijos politikos, tik susijusios su jūriniu sektoriumi.
Užtat praėjusį dešimtmetį ES jūrų transportas buvo susidūręs su didžiulėmis problemomis. Laivai buvo perregistruojami vadinamųjų pigių vėliavų šalyse, tik 13 proc. pasaulio laivų plaukiojo su ES šalių vėliavomis, ES šalių jūrininkų skaičius juose sumažėjo iki 37 proc. Tokia padėtis vertė imtis bendros jūrinės politikos.
Todėl vienas iš prioritetinių 2005-2009 metų Europos Komisijos uždavinių – bendros Europos jūrinės politikos sukūrimas. Šis darbas pradėtas daryti šių metų pradžioje – rengiama vadinamoji Žalioji knyga. V. Lukausko teigimu, tai preliminarus dokumentas, kitaip sakant, pagrindinės gairės, kurias Europos Komisija turėtų patvirtinti 2006 metų pradžioje.
Žalioji knyga bus darbinis dokumentas, kitaip sakant, projektas toliau diskutuojant ir formuojant ES jūrų politiką, kol bus priimtas galutinis dokumentas – vadinamoji Baltoji knyga.
Uostų politika
ES turi ir uostų politiką. Jau parengtą dokumentų projektą „Uosto paslaugų prieinamumas rinkai” arba vadinamąjį Uostų paketą Europos parlamentas atmetė pernai.
Jame buvo numatyta, kad uosto žemės nuomos sutartys negali būti pasirašytos ilgesniam nei 15 metų laikotarpiui, išimtinais atvejais – 36 metams. (Klaipėdos uoste nuomos sutartys pasirašomos 50 metų.) Pasibaigus žemės nuomos sutarčiai reikalauta skelbti tarptautinius konkursus. Konkurso nelaimėjusiam juridiniam asmeniui šalies vadovybė turėtų parengti jo investicijų uoste kompensavimo mechanizmą.
Dabar Europos Komisija rengia kitą šio atmesto dokumento variantą. Pastaruoju metu vyksta intensyvios diskusijos, jose dalyvauja tiek Lietuvos susisiekimo ministerija, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tiek asocijuotos struktūros.
Nemažai uostininkų tiek Europoje, tiek Lietuvoje šiuo paketu nepatenkinti. Europoje principas – laisvas prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas, realiai įsigaliojo po Mastrichto sutarties. 1992 m. paskelbtos Europos transporto politikos tikslas – liberalizuoti arba atverti transporto rinkas. Buvo liberalizuotas kelių, jūrų transportas. Tačiau ES uostuose, kurie vienas nuo kito labai skiriasi savo tvarka, svarbų vaidmenį vaidina vietinės taisyklės. Uostų paketas skirtas jų veiklai reguliuoti.
Vidmantas Mažiokas