Prasidėjusios rudens liūtys patikrins visas stogų skyles.
Dauguma daugiabučių gyventojų yra pasmerkti amžiniems konfliktams dėl stogų remonto. Ypač daug pykčio kyla neprestižiniuose Klaipėdos kvartaluose, kur didelė migracija. Namų valdų prižiūrimiems daugiabučiams, kurių mieste yra daugiausia, vienintelis remonto šaltinis tapo pačių gyventojų lėšos.
Po liūčių – rinkliavos
Klaipėdoje yra beveik du tūkstančiai daugiabučių. Tiek bendrijų, tiek namų valdų prižiūrimų šių namų stogai remontuojami iš gyventojų renkamų kaupiamųjų mokesčių, kurie yra neprivalomi. O mokesčiai bendrijų ar namų valdų administracijoms išlaikyti – privalomi.
Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus mano, kad ir kaupiamieji mokesčiai turi būti privalomi.
„Tačiau Vyriausybė ne visus mokesčius leido padaryti privalomus”, – sakė A.Šimkus. Todėl ir kyla gyventojų konfliktai, kai reikia varvant stogams rinkti dideles sumas remontui.
Anot „Pempininkų valdų” inžinieriaus Eugenijaus Vanago, bendrovė valdo 64 namus, apie pusės jų stogai suremontuoti. 30 namų gali tekėti stogai, nes namai statyti prieš 30 metų. Gyventojai moka kaupiamuosius mokesčius nuo 30 centų iki lito už kvadratinį metrą, konfliktų nekyla. Daugelis supranta, kad reikia pinigų stogams.
Kas mokės už įsakymą?
„Marių valdų” direktorius Raimundas Juodzevičius sakė, jog galima greitai pasirašyti įsakymą remontuoti stogą, tačiau nežinia, kaip atsiskaityti su statybininkais. „Jie nelauks dvejus metus, kol gyventojai suneš 50-60 tūkstančių litų”, – sakė direktorius.
Pasak jo, dalis gyventojų nenori mokėti kaupiamojo mokesčio, nes planuoja išsikelti į geresnį kvartalą ar statytis namą. „Kai nepavyksta sukaupti lėšų iš anksto, kyla pirmųjų ir viršutinių aukštų gyventojų konfliktai”, – sakė direktorius.
„Belieka agituoti, kad žmonės gera valia kauptų pinigus. „Marių valdų” gyventojai moka 10-50 centų kaupiamojo mokesčio už kvadratinį metrą”, – paaiškino R.Juodzevičius.
Net ir naujų namų gyventojams, pasak jo, turėtų būti privaloma kaupti lėšas stambiems remontams, kad nereikėtų po 15 metų imtis rinkliavų stogams kaišyti.
„Marių valdos” administruoja apie 170 namų. Kai kurie jų statyti praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Dauguma – 1960-1970 metais. Dalis – prieš 15 metų. „Daugelis „Marių valdų” namų turi stogų defektų”, – sakė direktorius.
Naujiems stogams, pasak jo, garantiją statybininkai suteikia tik dešimtmečiui.
Vien stogo nepakanka
Gyventojai galėtų gauti paramos stogui remontuoti iš valstybės, tačiau tam tektų įveikti daugybę biurokratinių barjerų.
Daugiabučių savininkų bendrijos arba jungtinės veiklos sutartį sudarę namo savininkai gali dalyvauti Daugiabučių namų modernizavimo programoje.
Pasak Būsto agentūros Klaipėdos regiono padalinio inžinieriaus konsultanto Eugenijaus Šimonio, pagal naujai patvirtintą programą paramos vien stogui remontuoti gauti neįmanoma. Reikia, kad stogas būtų ne tik perklojamas, bet ir apšiltintas.
Be to, paramai gauti būtina, kad name būtų pakeista nors 20-30 kvadratinių metrų langų. Tada būtų surinktas reikalingas balų skaičius gauti 30 proc. negrąžinamos paramos. Vien už apšiltintą stogą skiriami penki balai. O paramos galima tikėtis, kai apšiltinimo priemonės surenka 10-15 balų. Tada skiriama mažiausia – 15 proc. valstybės parama.
Jei numatomos priemonės surenka per 15 balų, tada skiriama didžiausia – 30 proc. parama.
Bankai tebesidera
Nors bankai kredituoti namų renovaciją parinkti, tačiau paskolų dar teks palaukti.
Inžinierius konsultantas E.Šimonis sakė, kad dar reikės palaukti mėnesį, kol atrinkti „Parex”, „Sampo”, „Snoro”, Šiaulių, SEB Vilniaus bankai pradės teikti lengvatinius kreditus bendrijoms ar jungtinės veiklos sutartį sudariusiems gyvenamojo namo savininkams. Bankai tebesidera su bendrove „Būsto paskolų draudimas”, kuri apdraus gyventojų kreditus.
Pasak E.Šimonio, jungtinės veiklos sutartį norintys sudaryti gyventojai turi įgalioti fizinį ar juridinį asmenį prižiūrėti bendro naudojimo patalpas ir inžinerinius įrenginius.
„Kiekvienas namo gyventojas turėtų nuvykti pas notarą ir pasirašyti, kad įgalioja asmenį administruoti daugiabutį. Sutartis turi būti užregistruota Registrų centre, – aiškino E.Šimonis.
Jis sakė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį gyventojai galėtų įpareigoti savo namu rūpintis ir namų valdas bei pretenduoti į valstybės paramą stogui renovuoti ir kitiems šilumą taupantiems darbams.
Pagalba tik bendrijoms
Uostamiesčio savivaldybė yra įkūrusi daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondą, kuriam vadovauja mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis. Pasak jo, fondas gali padengti 50 proc. išlaidų avarinio namo remontui. Arba 30 proc. išlaidų, jei neavarinis daugiabutis renovuojamas.
Daugiau išlaidų savivaldybė dengia, kai reikia likviduoti namų defektus, keliančius grėsmę žmonių saugumui.
Šią paramą, anot mero pavaduotojo, gali gauti tik bendrijos. Parama teikiama, jei taikomos šilumos taupymo priemonės.
Bendrijos turi pateikti daugiau kaip 50 proc. gyventojų sutikimą planuojamiems darbams. Taip pat – įsipareigojimą, kad padengs dalį remontui reikalingų lėšų. Turi būti parengtas namo energetinis auditas bei lokalinė darbų sąmata, pasirašyta atestuoto specialisto.
Vigantas Danilavičius