NATO Vilniuje dėliojo ukrainietišką pasiansą

„Oranžinės revoliucijos” tėvynė patikinta, kad durys į Aljansą jai atviros, tačiau galimos narystės datos ji dar neišgirdo

„Gal galėtume pasiūlyti Vilnių kaip nuolatinę NATO konferencijų vietą”, – lyg juokais, lyg rimtai ištarė Lietuvos krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, kai kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Japu de Hopu Scheferiu atėjo į spaudos konferenciją, skirtą vakar Vilniuje vykusioms Aljanso valstybių ir Ukrainos gynybos ministrų konsultacijoms. „Tikrai, galima aptarti šį pasiūlymą”, – sutiko NATO vadovas, girdamas ir dėkodamas Lietuvos sostinei už dar vieno forumo surengimą.

Forumo metu Ukraina išgirdo patikinimą, kad NATO durys jai atviros, tačiau tik nuo šios šalies valdžios vykdomų reformų priklausys, kada ji gali gauti kvietimą tapti visateise Aljanso nare. Konkrečios datos, kada tai gali įvykti, ukrainiečiai neišgirdo, nors neoficialiai kalbama apie 2008-2009 metus.

Vakar staigmena tapo skubus JAV gynybos ministro Donaldo Ramsfeldo išvykimas iš Vilniaus.

Viskas priklauso nuo vairavimo

NATO ir Ukrainos neoficialios konsultacijos buvo jau antrasis šiais metais didelis Aljanso renginys Vilniuje. Balandžio pabaigoje Lietuvos sostinėje susitiko NATO užsienio reikalų ministrai.

Vakar viešbutis „Reval Hotel Lietuva”, kur vyko konsultacijos, priminė gerai saugomą tvirtovę. Dešimtys saugumo pareigūnų budėjo ir pastate, ir aplink jį, buvo ribojamas automobilių ir pėsčiųjų eismas aplinkinėse gatvėse. Į viešbučio teritoriją visą dieną galėjo patekti tik renginyje dalyvaujantys pareigūnai, kariškiai, diplomatai, akredituotieji žurnalistai.

Pirma dienos pusė buvo skirta trims uždaroms sesijoms, kurių metu diskutuota apie Ukrainos galimybes tapti NATO nare, apie būtinas reformas šiam tikslui pasiekti, taip pat apie visuomenės nuomonės pakeitimą, populiarinant Aljansą.

„Situacija aiški. Ukrainos valdžia aiškiai siekia narystės, NATO durys lieka atviros ir esame pasiryžę suteikti būtiną pagalbą Ukrainai siekiant savo tikslo”, – pasibaigus konsultacijoms spaudos konferencijoje sakė J.de Hopas Scheferis.

Tačiau jis pabrėžė, kad kol kas nėra nustatyta jokios išankstinės datos, kada ukrainiečiai gali tikėtis visateisės narystės NATO. „Būtinos reformos. Tai tas klausimas, kuris šiandien keliamas. Esame patikinti, kad Ukraina visas jas vykdys”, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.

Žurnalistams pasiteiravus, ar gali būti, kad 2008 metais Ukraina gali tikėtis pakvietimo prisijungti prie Aljanso, J.de Hopas Scheferis pakartojo, kad jokių datų kol kas nėra. Tačiau jis pripažino, kad 2006 ir 2008 metais vyksiančiuose NATO aukščiausiojo lygio susitikimuose bus kalbama apie Ukrainos siekį, aptariamas jos pasirengimas.

„Visi supranta, kad Ukraina pati sėdi prie vairo ir nuo jos vairavimo priklauso, kada ji atvažiuos į NATO”, – vaizdingai kalbėjo J.de Hopas
Scheferis.

Imsis propagandinės akcijos

Manoma, kad didžiausios įtakos Ukrainos pasirengimui siekti narystės NATO turės kitų metų pavasarį įvyksiantys parlamento rinkimai. Jeigu jose laimės pernykštės „oranžinės revoliucijos” šalininkai, tikimasi, kad reformos paspartės ir tai leis kalbėti apie sąlyginai netolimą narystės perspektyvą. Tačiau jeigu į parlamentą ateis skeptiškiau narystės NATO klausimu nusiteikę politikai, tikėtina, kad ji nusikels tolesniam laikui.

Dabartinis Ukrainos gynybos ministras Anatolijus Gricenka tvirtina, kad Ukraina tikrai siekia narystės ir tai esąs jos strateginis tikslas. „Tai nepakeičiama”, – pastebėjo jis.

A.Gricenka informavo, kad NATO ir Ukrainos ekspertai jau pradėjo rengti Narystės veiksmų plano projektą, kuris bus vėliau pateiktas politinius sprendimus priimantiems pareigūnams. Narystės veiksmų planas atveria kelią visateisei valstybės narystei, kuri galima per dvejus trejus metus nuo tokio plano parengimo ir patvirtinimo, jeigu laikomasi tame plane prisiimtų įsipareigojimų.

„Mes puikiai suprantame, kad viskas priklausys nuo politinių sprendimų, tačiau galiu patikinti, kad 2008 metais Ukraina jau bus pasirengusi narystei NATO”, – optimistiškai kalbėjo A.Gricenka.

Jis tvirtino, kad bus imtasi aktyvios NATO propagavimo kampanijos Ukrainoje, nes, kaip rodo apklausos, ukrainiečių visuomenė kol kas gana atsargiai žvelgia į perspektyvą šiai šaliai tapti visateise Aljanso nare. „Būtina paaiškinti visuomenei, kas yra NATO. Dar svarbiau paaiškinti, kas nėra NATO, nes vis dar gaji sovietmečiu įdiegta neigiama nuomonė apie šį Aljansą. Turime aiškiai pasakyti visuomenei, kad tapus NATO nare Ukrainoje nebus dislokuotas branduolinis ginklas, nesumažės darbo vietų. Atvirkščiai, tai pasitarnaus ekonomikai”, – sakė A.Gricenka.

Lietuva žada padėti Ukrainai įveikti negatyvią šalies gyventojų nuostatą Aljanso atžvilgiu. Tai, be kita ko, buvo aptarta vakar Vilniuje įvykusiame G.Kirkilo ir A.Gricenkos susitikime.

D.Ramsfeldas išvyko anksčiau

Po vakarykščių konsultacijų buvo pasirašytas protokolas, kuriuo patvirtinamas pritarimas pastangoms profesiškai tobulinti Ukrainos saugumo sektoriuje dirbantį civilinį personalą. Tai buvo vienintelis bendras dokumentas, pasirašytas forumo Vilniuje metu.

Pasirašymo ceremonijoje jau nebedalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos ministras D.Ramsfeldas. Jis išvyko iš Vilniaus anksčiau, nei planuota, todėl nedalyvavo ne tik protokolo pasirašyme, bet ir vadinamojoje „šeimos nuotraukoje”, kai fotografuoti visi renginio dalyviai, nei priėmime Prezidentūroje. Buvo atšaukta ir D.Ramsfeldo spaudos konferencija, turėjusi vykti popiet.

JAV gynybos ministras ne tik anksčiau išvyko. Jis ir atvyko į Vilnių šeštadienį vakare, visa para anksčiau, nei buvo numatyta, nes buvo atšauktas jo vizitas į Kazachstaną.

D.Ramsfeldo spaudos konferencija buvo surengta dar sekmadienio vakarą, po jo susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi. „Mes vertiname jūsų vaidmenį NATO ir žavimės Lietuvos darbu Afganistane vadovaujant Goro provincijos atkūrimo grupei”, – sakė JAV gynybos ministras.

Paklaustas, kokias išvadas galima padaryti po rusų naikintuvo katastrofos Lietuvoje, D.Ramsfeldas atsakė, kad Lietuvai reiktų stiprinti radarų sistemą. „Viena jau padarytų išvadų yra ta, kad radarai turėtų būti sustiprinti ir patobulinti. Aš žinau, kad Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministerija norėtų tai matyti įgyvendinta artimiausioje ateityje”, – kalbėjo JAV gynybos sekretorius.

D.Ramsfeldas sakė, jog jo šalis „pritaria, kad Ukrainai reikia padėti vykdyti reformas ir jų siekiui integruotis į Aljansą”.

Vakar iki vakaro visi 240 renginyje Vilniuje dalyvavusių NATO valstybių ir Ukrainos pareigūnų išvyko namo.

Stasys Gudavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.