Šiuo metu Kaune vykdomi didžiausi projektai atskleidžia skirtingas privataus sektoriaus ir miesto Savivaldybės galimybes efektyviai investuoti
Kol Savivaldybė sugebėjo suremontuoti Aleksoto tiltą ar nutiesti kelis šimtus metrų Europos prospekto asfalto, verslininkai šalia Kauno spėjo įgyvendinti trisdešimt kartų didesnį projektą – ne tik pastatyti ir įrengti kone pusės kilometro ilgio pastatą, bet ir sumontuoti viaduką, sukurti kitą infrastruktūrą.
Nėra kam vadovauti
2005 metų vasario 8 dieną pradėtas remontuoti Aleksoto tiltas. Pagal patvirtintą grafiką, spalio pabaigoje eismas bus atnaujintas, tačiau tilto remonto darbai nebaigti, pastoliai dar mažiausiai du mėnesius nebus išmontuoti. Aleksoto tilto kapitalinis remontas kainuos apie 7,5 milijono litų.
Tų pačių metų vasario pabaigoje bendrovė „Baltic Shopping Centers” pradėjo statyti prekybos ir pramogų centrą „Mega”, kuris duris atvers lapkričio 25 dieną. Projekto vertė – 200 milijonų litų. Vienas didžiausių investicinių projektų Kaune įgyvendintas beveik per tą patį laiką, kaip ir Savivaldybės užsakymu suremontuotas vienas tiltas. Ne itin sparčiai įgyvendinamas ir kitas Savivaldybės projektas – Europos prospekto rekonstrukcija ir M.K.Čiurlionio prietilčio statyba. Pastarojo perspektyvos apskritai miglotos, nes paaiškėjo, kad Savivaldybės konkurso būdu rastas koncesininkas paprasčiausiai ėmė ir atsisakė žadėtų įsipareigojimų. Kodėl Savivaldybės užsakymus tos pačios bendrovės, kurios vykdo ir privačius projektus, dažnai atlieka gerokai lėčiau? Bandydama rasti atsakymus į šiuos klausimus, „Kauno diena” apsilankė statybų aikštelėse. Aleksoto tiltas turėtų būti atidarytas spalio 30 dieną, todėl darbai čia gerokai suaktyvėjo. Kelis mėnesius trukusio remonto metu paprastai ant tilto dirbdavo vos keli darbininkai. Pastaruoju metu jų – gerokai daugiau, tačiau vieną darbo dieną statybos aikštelėje nepavyko surasti nė vieno jiems vadovaujančio žmogaus.
„Kauno tiltų” darbininkas Juozas Šmigelskas, kaip ir keturi jo kolegos, užuot dirbę, smagiai šnekučiavosi ir traukė dūmą. „Tokių mūsų nefotografuokite. Tik užsirūkėme, ir jūs iš karto prisistatėte”, – piktinosi autentiškus tilto turėklus rekonstravęs darbininkas.
Paklaustas, ar leidžia sau dažnai atsipūsti ir vykdydamas privačios bendrovės užsakymą, J.Šmigelskas pripažino, jog toks klausimas jį nustebino. „Dabar darbuotojų trūksta, todėl nebūna kada atsipūsti. Be to, neretai už darbų spartą mokamos didesnės algos. Seniai galėjome restauruoti senuosius turėklus, tačiau tik dabar mus įdarbino”, – atvirai kalbėjo J.Šmigelskas.
Užuot dirbę – rūkė
Ant tilto dirbo ir daugiau darbininkų. Vieni plovė turėklus, kiti klojo sudėtingesnes tilto sutvirtinimo konstrukcijas. „Kauno dienos” žurnalistai suskaičiavo, kad iš kelių dešimčių ant tilto dirbusių specialistų devyni rūkė, o keturi sėdėjo. „Mes įvykdysime savo įsipareigojimus. Kur mums skubėti? Sugebame atlikti mums patikėtus darbus”, – sakė sostinės bendrovės „Tiltuva” darbininkas Dainius Ugianskas.
Tiesa, ne vien darbuotojų pasyvumas stabdė tilto remonto darbus. Ilgai ieškotas kompromisas dėl sovietinės atributikos ant turėklų. Paminklosaugininkams sustabdžius tilto turėklų montavimą, statybininkai nuo savo darbų grafiko atsiliko beveik mėnesiu. Sovietmečiu pagamintus turėklus su žvaigždėmis paveldo saugotojai vadina autentiškomis vertybėmis ir reikalauja juos grąžinti atgal.
Tuo tarpu, pasak tilto statytojų, tie turėklai visiškai sunykę, o pagaminti tokiems pat naujiems reikėtų per 1 mln. litų. „Rekonstravome ne vieną senamiesčio statinį. Prieš pradedant darbus būtina gauti visus paminklosaugininkų leidimus, kodėl to nepadaryta ir šiuo atveju?” – klausė darbininkai.
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Vyšniauskas patvirtino, kad šio projekto finansavimas buvo stabilus, lėšų netrūko, tačiau esą tilto remonto darbų paspartinti nebuvo įmanoma. „Tarėmės su rangovais, kaip remonto darbus galėtume pagreitinti, tačiau galimybių nebuvo rasta. Tiltas rekonstruojamas pagal gerokai sudėtingesnę technologiją, nei statomas namas”, – teigė Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas A.Vyšniauskas. Tačiau jis pripažino, kad pagal panašią technologiją statomi ir viadukai. Prie prekybos centro „Mega” šio pavasario pabaigoje pradėtu statyti viaduku jau gali važinėti automobiliai.
Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius sako taip pat manęs, jog darbus galima atlikti greičiau, tačiau esą jam buvo įrodyta, kad jo nuomonė – klaidinga. Beje, nors tiltas bus atidarytas spalio pabaigoje, jo polius ir toliau ketinama remontuoti.
Darbai vėžlio tempu
Kitas stambus Savivaldybės investicinis projektas – Europos prospekto rekonstrukcija ir M.K.Čiurlionio prietilčio statyba. Pavasario pabaigoje „Kauno tiltai” pradėjo statyti atraminę sieną, kuri būtina ketinant ant stataus šlaito nutiesti penkių juostų gatvę. Bendrovės „Kauno tiltai” darbininkai šiuo metu vis dar tęsia Europos prospekto rekonstrukcijos darbus. Antrojo etapo sąmata – apie 14 milijonų litų. Didžiąją dalį lėšų tikėtasi gauti iš ES struktūrinių fondų, tačiau šių pinigų iki šiol nesulaukta. Gauta paskola.
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas A.Vyšniauskas neslėpė, kad jei viskas būtų vykę sklandžiai, šių metų pabaigoje kauniečiai galėtų važinėti atnaujintu Europos prospektu, tačiau ir šį kartą sklandumo pritrūko. „Pinigų užtenka, gavome paskolą, tačiau kilo kitų problemų, dabar projektą privalėsime atidėti arba keisti”, – pripažįsta A.Vyšniauskas.
Neskuba ir Europos prospekte dirbantys „Kauno tiltų” darbininkai. Birželio pradžioje pradėję darbus, jie nesugebėjo suręsti net vienos šlaitą sutvirtinančios sienos. Kodėl? „Nežinau, matyt, tokie terminai numatyti sutartyse. Be abejonės, galėtume dirbti greičiau”, – kalbėjo sieną statę darbininkai. Po kelių savaičių jie nutrauks darbus. „Dar keli pastoliai, ir šiems metams užteks”, – kalbėjo darbininkas Paulius Macinauskas.
Ant šlaito, kur tiesiama Europos prospekto atkarpa nuo Fredos miestelio, dirbo vos keli darbininkai. Jų kone metus trukusio darbo rezultatas – keli šimtai metrų asfaltavimui parengtos gatvės. „Nesu įpareigotas kalbėti. Tačiau kokie reikalavimai, toks ir tempas”, – pripažino darbams vadovaujantis Virmantas Pratašas.
Ne vienai statybai vadovavęs vyras stebisi Savivaldybės nesugebėjimu užtikrinti projekto įgyvendinimo. „Susiklostė tokia situacija, kad ši gatvė eina į niekur, nes iki šiol neparengtas viaduko projektas”, – vaikščiodamas artimiausiu metu ketinama asfaltuoti gatve kalbėjo vyras.
Septyni milijonai – gatvei į niekur
Bent artimiausius metus ši gatvė, atsiėjusi kone 7 milijonus litų, ves į niekur, kitaip tariant, nors pinigai investuoti, kauniečiai ja naudotis negalės. „Šiuo metu ieškome galimybių, kaip išsiversti be viaduko. Mano skaičiavimais, viadukas, kuris sujungtų M.K.Čiurlionio tiltą ir Europos prospektą, galėtų būti pastatytas ne anksčiau nei po metų”, – pripažino A.Vyšniauskas.
Tokia situacija susiklostė po to, kai Kauno savivaldybė iš Vokietijos kompanijos „Josef Mobius Bau-Aktiengeseilshaft” taip ir nesulaukė pasirašytos M.K.Čiurlionio kairiojo prietilčio mazgo koncesijos sutarties.
Pagal parengtą koncesijos sutarties projektą, Savivaldybė vokiečiams per 25-erius metus būtų sumokėjusi apie 70 milijonų litų. Planuota, kad vokiečiai pastatys estakadą, sujungsiančią šį prospektą su M.K.Čiurlionio tiltu.
„Kauno tiltai” nebegali tęsti darbų”, – sakė A.Vyšniauskas. Paprastai Kauno savivaldybė skųsdavosi lėšų trūkumu, mažu centrinės valdžios dėmesiu, tačiau šį kartą, anot A.Vyšniausko, jų užteko, tačiau dėl to darbai nepagreitėjo.
Savivaldybės administracijos direktorius G.Buinevičius nemato didelės problemos, kad septyni milijonai, užuot juos panaudojus duobėtoms gatvėms tvarkyti, investuoti į kelio atkarpą, kuri mažiausiai keliolika mėnesių nebus atidaryta. „Nežinau, kiek ten investuota. Nežinau, ar reikėjo tuos pinigus investuoti kitur, tai sprendžia Taryba”, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius. Jis nebuvo linkęs diskutuoti, ar apskritai Savivaldybė geba investuoti. „Jei projekto autorius ir rangovas sako, kad paspartinti darbų nepavyks, privatus valdytojas nieko nepakeis”, – įsitikinęs G.Buinevičius.
Vis dėlto Savivaldybės valdininkai tiki, kad koncesininką pavyks rasti dar šiemet, tačiau jau dabar aišku, kad darbai pabrangs mažiausiai 20 procentų.
Problemos spręstos operatyviai
Tuo tarpu „Megoje” jau kvepia įkurtuvėmis. Šiuo metu didžiausioje Kaune statybų aukštelėje dirba kone 2000 žmonių. Prekybos centro statybos vadovas Juozas Karosas sako, kad nė karto net nepagalvota, jog galėtų būti atidėtas projekto įgyvendinimas.
Aštuonis mėnesius trukusios statybos metu kilo ir įvairių nenumatytų problemų, tačiau jos spręstos operatyviai. „Neįmanoma išvengti nesusipratimų. Dabar nebenoriu apie juos kalbėti. Mūsų užduotis buvo problemas išspręsti”, – sakė statybos vadovas, vedžiodamas po erdvias būsimo prekybos ir pramogų centro patalpas.
Pėsčiųjų alėjoje žada įsikurti apie 100 įvairaus dydžio ir profilio parduotuvių. Pramogų zonoje bus įrengtas daugiaekranis kino teatras, boulingas, diskoteka, sveikatingumo centras ir įvairūs restoranai. „Apdaila rūpinasi patys prekybos ploto nuomotojai”, – rodydamas į beveik kiekvienoje būsimoje parduotuvėje dirbančius statybininkus, elektrikus, montuotojus, sakė J.Karosas.
Kone valandą vaikščiodami po naująjį prekybos centrą nesutikome nė vieno rūkančio darbininko. Vieni klojo grindų plyteles, kiti sodino medelius, surinkinėjo lentynas, krovė prekes, dažė sienas. Kai kelių darbininkų paprašėme atsakyti į kelis klausimus, sulaukėme atsakymo, kad kalbėdami jie gaiš laiką, vadinasi, nespės darbų atlikti laiku. „Turime pernelyg daug darbo, kad kalbėtume”, – sakė darbininkai.
Sukurta ir infrastruktūra
Naujasis prekybos centras įsikurs 26 hektarų sklype. „Pabaigę visus darbus, turėsime daugiau nei 100 tūkstančių kvadratinių metrų komercinės paskirties patalpų. Taip pat įrengsime 3500 vietų automobilių stovėjimo aikštelę”, – teigė bendrovės „Baltic Shopping Centers” direktorius Alvydas Žabolis.
Kartu su centru buvo statomas ir keturių juostų viadukas, sujungęs Vytėnų ir Šilainių mikrorajonus. „Beliko išasfaltuoti kai kurias aikšteles. Iki šiol to negalėjome padaryti, nes eismas statybų vietoje – tarsi judriausioje gatvėje. Darbininkai tai atliks per dvi savaitgalio paras”, – sakė statybų vadovas J.Karosas.
J.Karosas yra vadovavęs ne vienoms stambioms statyboms ir sako jaučiantis skirtumą, kada jas finansuoja privatūs asmenys ir bendrovės, kada – valdžia. „Biudžeto įstaigoms visuomet ko nors pritrūksta”, – ironizavo statybos vadovas.
Prekybos centro architektūrinei koncepcijai ir pastato išplanavimui sukurti buvo pasitelkta tarptautinė architektų kompanija iš Didžiosios Britanijos „Chapman Taylor”, o pastato konstrukcija – gerokai sudėtingesnė nei kitų prekybos centrų. „Dirbome dviem pamainomis, todėl viską spėsime laiku”, – pakartojo J.Karosas.
Į šį projektą iš viso investuota 60 mln. eurų (207,2 mln. litų).
Rekonstrukcija vyksta itin sparčiai
Lapkričio pabaigoje Vytauto prospekte duris atvers verslo centras „32”, kuris įsikurs rekonstruotame „Kauno buities” pastate. Pastato rekonstrukcija pradėta rugpjūtį. Darbai vyksta itin sparčiai. Vieni montavo pastolius, kiti – langus, statė naujas pertvaras ar griovė sienas. Vakar toliau montuoti langai, o statybininkai sakė, kad darbus, kaip planuota, baigs kito mėnesio pabaigoje. Baigiama išnuomoti ir visas patalpas, kuriose veiks parduotuvės, restoranai ir biurai. Rūsyje įsikurs „Saulutė” ar kita „VP Market” parduotuvė. Bendras pastato plotas – 6000 kv. m.
Trijuose viršutiniuose aukštuose bus įrengti šiuolaikiniai biurai. „Žinome savo įsipareigojimus ir juos vykdome”, – sakė statybininkai, per kelis mėnesius sugebėsiantys rekonstruoti pasenusį pastatą. Jo rekonstrukcija kainuos apie 5 milijonus litų.
Iškyla per kelis mėnesius
Privataus sektoriaus gebėjimus investuoti rodo ir kiti pavyzdžiai. Kaune vos per kelis mėnesius yra iškilę fabrikai, milžiniški prekybos centrai. Tuo tarpu Savivaldybės projektai paprastai strigdavo.
Prekybos centras „Hyper Maxima” Kaune buvo pastatytas vos per kelis mėnesius, aplink centrą sukurta ir infrastruktūra.
Visa teritorija, kurioje pastatytas centras, užima 22 tūkst. kv.m. Bendras prekybos plotas – 18712 kv.m, nuomojamų parduotuvių plotas – 3150 kv.m. Nors statybų metu kilo įvairių nesklandumų, verslininkams juos nesunkiai pavykdavo išspręsti. Vos per kelis mėnesius pastatyti ir į nuošalesnius Kauno rajonus gamybą perkėlę fabrikai „Lituanica” ir „Trys sezonai”.
Remigijus Jurgelaitis