Daugeliui klaipėdiečių nepatinka gyvenamuosiuose namuose įrengtos gaisrininkų kopėčios.
Vieniems gyventojams kopėčios trukdo, todėl jie jų atsikrato. Avarinės kopėčios netgi laikomos atgyvena. Kiti, galvodami apie galimus gaisrus, jas palieka, tačiau mano, kad jomis naudojasi vagys. Tik nedaugelis miestiečių kopėčias prižiūri. Tarp jų – ir daugumos įstaigų bei bendrovių vadovai, kuriuos pareigos verčia rūpintis priešgaisriniu saugumu.
Naudoja ne pagal paskirtį
Žmonės mano, kad gaisrininkų kopėčios vilioja butų vagis. Daugelyje pietinės Klaipėdos dalies daugiabučių namų metalinės gaisrininkų kopėčios eina per 9 (10)-4 (5) aukštų balkonus (žemiau kopėčių nėra). Kiekvieno balkono lubose ir grindyse (didžioji jų dalis įstiklinti) yra angos į kitą aukštą, uždengtos metalo lakštais. Baimindamiesi vagių, gyventojai lakštus užvirina, užstato sunkiais daiktais, o kopėčias nupjauna.
Kitų namų, kuriuose gaisrininkų kopėčios eina ne per butų balkonus, bet per visai laiptinei bendras lodžijas, gyventojai avarinius išėjimus pavertė senų daiktų sandėliais.
Primityviausios gaisrininkų kopėčios įtaisytos ant išorinių penktojo šeštojo dešimtmečių pabaigoje statytų namų sienų. Jos surūdijusios, jomis būtų pavojinga lipti iš degančio namo.
Moderniausios ir patogios gaisrininkų kopėčios įrengtos šiuolaikiškuose pastatuose. Gyventojai gali iš butų išeiti į atskirą avarinę laiptinę ir leistis žemyn.
Reikalavimų nepanaikino
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Stanevičius sakė, kad niekas nepanaikino priešgaisrinių normų, įpareigojančių kiekviename daugiaaukščiame pastate įrengti gaisrininkų kopėčias, nors kai kurie gyventojai ir nepatenkinti. Tokias normas buvo būtina priimti – ugniagesių mašinų kopėčios į aukštį iškyla ne daugiau kaip 30 metrų, tai yra iki 4-5 aukšto. Todėl, kilus gaisrui, gyventojai iš 9-10 aukštų kopėčiomis turi nusileisti į 4-5 aukštą, iš kur ugniagesiai juos iškeltų.
Klaipėdos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkas Gintautas Stankevičius sakė, kad niekas nepanaikino ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 192 straipsnio pirmosios dalies, pagal kurią priešgaisrinio saugumo pažeidėjas gali būti nubaustas nuo 20 iki 50 Lt bauda. Pažeidėju galima tapti savo balkone nupjovus dalį kopėčių.
Tačiau ugniagesiai pripažįsta, kad kopėčias nupjovusiems asmenims per pastaruosius 15 metų Klaipėdoje baudų neskirta.
Kopėčiomis nesinaudojo
Daugeliui miestiečių kyla klausimas, ar tokios kopėčios dar reikalingos, ar nepaseno normos. Pasak G. Stankevičiaus, daugiau kaip per 25 jo tarnybos metus Klaipėdoje neįregistruotas nė vienas gaisras, kurio metu gyventojai būtų evakuoti kopėčiomis, esančiomis jų butų balkonuose.
Ugniagesiai žmones iš degančių butų gelbėjo naudodami savo kopėčias arba į juos patekdami per gretimas patalpas. Tačiau ugniagesys mano, kad niekas negali garantuoti, jog neužsiliepsnos kokio nors daugiaaukščio pastato viršutiniai aukštai.
Kalbėdamas apie savavališką kopėčių pašalinimą, G. Stankevičius pastebėjo, jog žmonės elgiasi neapdairiai, prisiimdami atsakomybę sau.
Normų laikomasi statybose
Klaipėdos apskrities valstybinio statybos priežiūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Aloyzas Norvilas pastebėjo, kad problemų dėl kopėčių kyla tik eksploatuojant pastatus. „Kai valstybinė komisija priima daugiaaukščius pastatus, kopėčios juose yra – kitaip komisija jų nepriimtų. Normatyvų niekas nepanaikino”, – sakė A. Norvilas.
Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros ir statybos leidimų skyriaus vedėja Lilija Misiulienė sakė suprantanti žmones, kurie nerimauja, kad vagys gali patekti į butus per jų balkonų lubose ir grindyse įrengtas angas. „Tačiau normatyvai yra, ir mes privalome jų laikytis”, – sakė L. Misiulienė. Svarstant pastatų projektus nebuvo atvejo, kad pastatas būtų pristatytas be gaisrininkų kopėčių ar avarinių išėjimų. Ekspertai nepasirašytų projekto, kuriame nenumatytas avarinis išėjimas.
Gyventojai baiminasi
Statybos bendrovės „Statemos investicijos” komercijos direktorius Bernardas Kemundris, remdamasis savo bendravimo su statytojais praktika, sakė, kad šiuolaikiniams užsakovams gaisrininkų kopėčios bute ar balkone yra nepriimtinos. Žmonės norėtų, kad už jų pinigus statomame daugiaaukščiame name avarinis išėjimas su gaisrininkų kopėčiomis būtų bendrame koridoriuje. Tokį nuogąstavimą lėmė ne nerūpestingumas, bet baimė dėl savo turto. Kopėčios balkone vilioja nusikaltėlius.
Architektas Vytenis Mazurkevičius, projektuojantis ir daugiabučius pastatus, teigė, kad kiekviename projektuojamame name numatoma įrengti gaisrininkų kopėčias, nes to reikalauja konkrečios vieningos normos. Jo nuomone, bet kokiu atveju reikia numatyti du žmonių gelbėjimo iš degančio pastato būdus: arba jie naudojasi atsarginiu išėjimu, arba laukia ugniagesių balkonuose, kitose vėdinamose patalpose, lodžijose, jeigu ugnis užkirto kelią žemyn.
Kai kada architektai statytojams siūlo balkonuose laikyti specialią dėžę su virvinėmis kopėčiomis, kuriomis galima nusileisti į žemiau esančius aukštus. Esama ir kitų būdų gaisrininkų kopėčioms įrengti. Specialistų nuomone, gaisrininkų kopėčių įvairovė leidžia teigti svarbiausią – jos visada bus reikalingos, nes gaisrų gali kilti visur ir visada.
Valerijus Rajevskis
GAISRAI