Kitąmet sausį prasidės naujojo Klaipėdos miesto bendrojo plano derinimo procedūros. Pagal preliminarią bendrojo plano korektūrą pasiūlyta plėsti miesto ribas.
Klaipėdos miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 1997-aisiais, tačiau jau spėjo pasenti.
Rajonas žemės neduos
Kalotės gyvenvietės pietinė dalis yra uostamiesčio teritorijoje, o šiaurinė – Klaipėdos rajone. Siūloma, kad visa gyvenvietė būtų Klaipėdos teritorijoje.
Rytų ribą numatoma perkelti už Palangos plento, kol kas miesto teritorija baigiasi šalia kelio į vasaros sostinę. Jakų žiedas, kuris turi būti pertvarkomas net į trijų aukštų sankryžą, dabar padalintas per pusę tarp dviejų savivaldybių. Anot Klaipėdos vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, tai nelogiška. Jakų žiedas turi priklausyti uostamiesčiui.
Miestas norėtų gauti rajono teritoriją, besidriekiančią už geležinkelio pervažos prie Sendvario iki sklypo, kur statoma bendrovės „Nemuno banga” gamykla. Pietuose uostamiestis norėtų prisijungti žemes prie marių – nuo vandenvietės iki Stariškių kaimo prie Kairių poligono.
Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė priėmė sprendimą dešimt metų nekeisti rajono teritorijos.
Nei uostui, nei LEZ
Teritorija už miesto pietinėje dalyje esančios „Draugystės” stoties, maždaug 500 hektarų, buvo numatyta laisvajai ekonominei zonai plėsti, kai bus išnaudoti sklypai dabartiniame LEZ.
„Uostas taip pat pretendavo į šią teritoriją, ketindamas plėsti jūros pramonę. Įvyko žemės reforma, niekas miesto nuomonės net neklausė. Minėta teritorija išdalinta po du tris hektarus, atkurta nuosavybė į nacionalizuotą žemę. Sklypus supirko verslininkai ir ketina statyti gyvenamuosius namus”, – pasakojo A.Mureika.
Numatoma tiesti pietinį išvažiavimo iš uosto kelią. Naujas aplinkkelis turėtų susilieti su Šilutės plentu ir įsijungti į Šilutės kelio dviejų lygių sankryžą. Pietiniam aplinkkeliui teks paimti privačios žemės visuomenės poreikiams.
Tiltui vietos neliks
1997-ųjų miesto bendrajame plane nebuvo nutarta, kaip turėtų būti vystoma Kuršių marių pakrantė pietuose, už vandenvietės.
Dabar numatyta vieta tiltui į Kuršių neriją. „Kai pabandėme pažymėti bendrajame plane tilto vietą, gavome raštų, kuriuose buvo teigiama: „Šitokias idėjas reikia užgniaužti pradinėje stadijoje”, – prisiminė A.Mureika. Pasak jo, matyt, tiltui į neriją vietos nebeliks.
Naujajame bendrajame plane marių pakrantė pietuose numatoma rekreacijai.
„Mažųjų laivų prieplaukos statyba buvo nebaigta, teritorija atiteko uostui. Todėl manoma, kad už vandenvietės marių pakrantės pietuose galėtų būti pastatytas mažųjų laivų uostas gal net su jachtklubu. Taip pat čia būtų vietos uostamiesčio pietų kvartalų gyventojams pailsėti prie marių”, – paaiškino miesto vyr. architektas.
Agresyvūs norai
Gyvenamosios teritorijos, kurios buvo planuotos anksčiau, ten ir liko, bet jų struktūra, pasak A.Mureikos, keičiasi labai agresyviai.
„Kur tik miestas parduoda žemės gyvenamųjų namų statybai – nesvarbu, ar sklypą vienam būstui statyti, ar visam kvartalui, – iškart ketinama dvigubai ar net dešimteriopai užstatyti sklypą”, – paaiškino vyr. architektas.
Visi rytiniai rajonai, iki Danės apimantys Tauralaukį, buvusį žemės ūkio technikumą iki Tilžės gatvės senojo plento, yra žemės ūkio paskirties žemė. Savininkai stengiasi tuos savo du tris hektarus paversti sklypais gyvenamiesiems namams statyti. Infrastruktūros ten nesukurta, todėl neįmanoma pakeisti žemės paskirties.
Miestas buvo suplanavęs rytinio kvartalo vidinę gatvę su visomis komunikacijomis. „Jei savivaldybė norėtų šią gatvę nutiesti, reikėtų iš 250 savininkų paimti po dalį žemės visuomenės poreikiams”, – sakė A.Mureika. Tai reiškia, pasak vyriausiojo architekto, kad tektų bylinėtis dėl maždaug 200 ieškinių.
„Todėl nutiesti gatvę yra beviltiška. Vienintelė išeitis, jei savininkai darytų bendrus detaliuosius planus kvartalais pagal schemą. Tada patys atiduotų dalį žemės trasoms ir įvažiavimo keliams. Tačiau mažai kas iš jų tai supranta”, – teigė A. Mureika.
Pasak jo, ne vienas, įsigijęs tris hektarus, padalino iš devynių arų ir suskaičiavo, kiek turės sklypų ir kiek už juos gaus. „O kaip ten privažiuoti, kur transformatorinę pastatyti, kur bus pėsčiųjų, dviračių takai arba želdynai, vaikų žaidimų aikštelės, jiems – nė motais. Dažnas galvoja, kad savivaldybė tokiu būdu nori iš jo atimti žemę”, – sakė uostamiesčio vyriausiasis architektas.
Gedimino technikos universiteto specialistai, rengdami uostamiesčio transporto schemą, aiškino, kad miesto šiaurėje tikslinga numatyti daugiau plotų gyvenamajai statybai.
„Tai natūraliai ir vyksta. Žmonės nori gyventi Klaipėdos šiaurėje, nes čia yra gamtos vertybių”, – pastebėjo A.Mureika.
Planuojama, kad patys perspektyviausi gyvenamieji rajonai – aplink Labrenciškes.
Naujo uosto dar nereikia
Naujame miesto bendrajame plane, kuris rengiamas dešimčiai metų, nėra numatytas giliavandenis uostas Melnragėje. Anot A.Mureikos, tai ne būsimo dešimtmečio projektas. Uostas dar nėra išnaudojęs pusės savo teritorijų.
Planuojama pertvarkyti pajūrį nuo jūros vartų į šiaurę iki miesto ribos. Bus bandoma padaryti 14 įvažiavimo kelių prie jūros. Dabar yra keturi. Todėl vasarą nėra kur statyti mašinų, trūksta tualetų.
Numatomą statyti dirbtinę salą – „Pramogų salą” – prie II Melnragės A.Mureika palygino su Palangos tiltu. „Tik čia būtų kur pasėdėti, atsigerti kavos. Žiemą vasarą stebėti pro jūros vartus įplaukiančius laivus”, – dalinosi svajonėmis vyr. architektas.
Bus išvystyta marių pakrantė Smiltynėje. Vietoje laivų kapinių pastatys vaikų buriavimo mokyklą, įrengs jachtklubą. Veikla Kopgalyje – pramogų centras su delfinų terapija, anot A.Mureikos, neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemai.
„Aplinkos ministerija aplinka laiko varlytes, paukščiukus, drugelius. Žmonės, pastatai jiems – ne aplinka, o agresija. Todėl užmušamos bet kokios idėjos ir iniciatyvos. Neleidžia atstatyti ant kopų kavinės, kurios pamatai yra išlikę”, – stebėjosi vyriausiasis architektas.
Jo teigimu, šį požiūrį norima pakeisti, rengiant miesto bendrąjį planą.
Užmiestis – rekreacijai
Uostamiesčio valdžiai rūpi, kaip bus suplanuoti Klaipėdos priemiesčiai. Jų netenkina Aplinkos ministerijos sprendimai.
Anot A.Mureikos, Klaipėdos rajonas ruošia bendrąjį planą, todėl atsiranda daug bendrų reikalų. Kaip ir Klaipėdoje savininkai, įsigiję rajone palei Palangos plentą žemės ūkio paskirties sklypų, siekia statyti būstus. A.Mureika sakė, kad teritorijos ten užtektų apgyvendinti daugiau nei pusę Klaipėdos – 100 tūkst. žmonių. Elektros ir vandentiekio, kanalizacijos bendrovių pajėgumų užtektų. Reikia lėšų tinklams tiesti.
Klaipėdos vyriausiasis architektas teigė, kad pagal Aplinkos ministerijos nuostatas Karklėje statomos sodybos viduryje neskaidomų žemės ūkio paskirties laukų. Karklės kaimas virsta žemės ūkio kaimu su gyvenamosiomis sodybomis, rekreacijos teritorijų nedaug.
Anot A.Mureikos, žmonės vis tiek veršis pailsėti į pajūrį. Todėl Karklė turėtų būti rekreacijos teritorija, o ne žemės ūkio. Uostamiesčio vadovai siūlo Klaipėdos rajono valdžiai tiesti kelią per Kalotę į Karklę. Žmonėms reikia trumpiausių kelių prie jūros.
Planuojamas naujas kelias iš Labrenciškių į II Melnragę.
Atsirėš dalį jūros
Klaipėda neturėjo nė metro jūros. Miesto riba baigėsi sulig pakrante – toliau į vakarus – Lietuvos teritoriniai vandenys.
Anot A.Mureikos, žmonės, įbridę į jūrą, neatsidurs už miesto ribos. Anksčiau miesto riba buvo sulig pakrante, dabar numatoma ir jūros dalį įtraukti į miesto ribas. „Iš Klaipėdos nebeišbrisi – teks išplaukti”, – juokavo vyriausiasis architektas.
Miesto centras persikels į piliavietę. Šalia planuojama statyti komercinės ir gyvenamosios paskirties namus. Numatytos poilsio aikštės marių pakrantėje.
Aukščiausi miesto pastatai turėtų būti Baltijos prospekte nuo Šilutės plento žiedo. Ir šalia būsimos sporto arenos. Taip pat dangoraižiai numatomi Minijos gatvėje, Taikos prospekte, Šilutės plente.
Vigantas Danilavičius