„Los Halloween” Valpurgijos karnavalas

Spalio 31 dieną, pirmadienį naktinis Kauno klubas „Los Patrankos” ir dienraštis Kauno diena” pristato šiurpų „Los Halloween” – Valpurgijos karnavalas. Teatralizuotoje programoje – linksmybės „Valpurgijos naktų” motyvais: raganų ir velnių vestuvės, burtai ir magija, trankūs šokiai, išskirtinė teminė aplinka vos pravėrus klubo duris. Dalyvauja aktoriai, „M Flash” šokėjos, klubo personalas ir Jūs! Raganoms, velniams ir visiems kaukėtiems karnavalo svečiams – pigesni bilietai ir kraupios staigmenos!
Valpurgijos naktis – tai pagoniška senovės germanų šventė. Iki šiol ji ypač triukšmingai švenčiama Vokietijoje, Harco regione. Naktį persirengėliai (raganos ir velniai) triukšmaudami eina Harco regiono miestelių gatvėmis, o nakčiai lipa į Brokeno kalną, kur iki ryto kūrena laužus. Buvo tikima, kad šią naktį raganos išteka už velnių, kad tai jų vestuvių puota. Tikroji Valpurgijos naktis švenčiama paskutinę balandžio naktį, tačiau šventės pavadinimas pradėtas vartoti ir plačiau. Pvz., Lietuvoje moterys, gebėjusios burti ir vadinamos raganomis, naktimis rinkdavosi ant Šatrijos kalno. Tokie jų susibūrimai buvo vadinami Valpurgijos naktimis. Valpurgijos pavadinimas siejamas su anglų misionierės Šventosios Valpurgos vardu (710 – 779 m.). Ji kaip misionierė buvo atvykusi į Vokietiją kurti religinių bendruomenių Vokietijoje. Jos palaikai palaidoti vienoje uolos nišoje, iš kurios vėliau ėmė tekėti bitumo aliejus, žinomas Valpurgijos vardu ir turintis stebuklingą gydomąją galią. Romos laikais moterys buvo ypač gerbiamos, jos būdavo šventyklų žynės, pranašautojos, būrėjos. Teigiama, kad tam tikromis dienomis vykdavo stambūs raganų susibūrimai. Pats didžiausias būdavo balandžio 30 d. (Valpurgijos naktis) ir spalio 31 d. Tuose susibūrimuose dalyvaudavo ir velniai. Čia buvo prisiekiama, kad raganos vykdys visus velnio nurodymus, o po to privalėjo paeiliui bučiuoti velnio užpakalį. Šokiai čia visada būdavo prieš laikrodžio rodykle. Tiktai gaidžio giedojimas nutraukdavo seksualinę orgiją. Beje, raganos į šabašus suskrisdavo ant šluotų. Vis dėlto, kodėl moterys, labai gražios, pamaldžios, turtingos tapdavo raganomis? Buvo teigiama, kad už tai jos įgaudavo magišką jėgą. Pirmiausia keisti klimatą, sukelti lietų, krušą, sniegą, audrą, naikinti pasėlius, užmušti gyvulius, skandinti laivus jūroje. Norint išsigelbėti nuo raganos ir sužinoti, ar tai natūrali audra ar dirbtina, raganos sukelta, užtekdavo tris kartus pasakyti: „Vardan šventos evangelijos, audra lai baigiasi” – ir iš karto stodavo tyla.