Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas, dėl žmonos Kristinos verslo reikalų vis labiau spaudžiamas į kampą, ėmė šauktis teisėsaugos pareigūnų pagalbos.
Sulaukęs jam palankaus etikos sergėtojų žodžio premjeras perėjo į puolimą. Jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši teisiškai įvertintų konservatorių Andriaus Kubiliaus, Rasos Juknevičienės ir Jurgio Razmos pareiškimus.
Šie politikai bando išsiaiškinti K.Brazauskienės verslo, susijusio su viešbučiu „Crowne Plaza Vilnius”, aplinkybes.
Prokurorai šiandien turėtų paskelbti, ar nagrinės A.Brazausko pareiškimą.
Iš teismo – iškelta galva
Bandymų teisėsaugos pareigūnus įvelti į kovą su politiniais oponentais Lietuvoje jau yra buvę ir anksčiau.
Daugelis jų baigėsi pareiškėjų nesėkme.
Tai vakar pripažino ir tokios patirties turėjęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, paklaustas, ką mano apie premjero pareiškimą prokurorams.
Parlamento vadovui teko ilgai bylinėtis su jį šmeižusiais buvusiais pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėjais Gintaru Šurkumi ir Vitale Vinickiene.
Abu šie veikėjai iš teismo salės išėjo triumfuodami.
Teisėjai nusprendė, kad jie nepadarė veikų, kuriose būtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A.Paulausko bylą prieš G.Šurkų nagrinėjusi Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad politikų ginčuose gali būti leidžiama daugiau nei kitose diskusijose.
Abejotinas premjero sprendimas
Tačiau A.Brazauskas, atrodo, neketina mokytis iš svetimų klaidų. Žinomą advokatą Kęstutį Čilinską nustebino žinia apie A.Brazausko sprendimą kreiptis į prokuratūrą.
„Teismas yra pareiškęs, jog politiniuose debatuose negalima kovoti kriminalinėmis priemonėmis.
Prokurorai taip pat yra nusprendę nekriminalizuoti politinių diskusijų ir nepersekioti valdžios atstovus kritikuojančių asmenų. Tai yra galutinis sprendimas. Toks jis ir tegali būti teisinėje valstybėje”, – „Lietuvos rytui” sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas K.Čilinskas.
Jis priminė, kad ir Konstitucijoje yra labai aiški nuostata, draudžianti persekioti už kritiką. K.Čilinskas mano, kad opozicijos atstovams negresia net ir civilinė atsakomybė.
Kai kalbama apie visuomenei svarbius dalykus ir siekiama apginti viešąjį interesą, tam tikros Civilinio kodekso nuostatos dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo apie viešą asmenį nėra taikytinos.
Tad apie baudžiamąją atsakomybę čia negali būti net kalbos.
Politiniuose ginčuose neįmanoma išvengti aštrios kritikos, kartais – ir netiesos.
„Bet bandydami baudžiamosiomis bylomis užgniaužti politines diskusijas mes galime priartėti prie nedemokratiškos valstybės modelio”, – sakė K.Čilinskas.
Politikas sau rašo nuosprendį
K.Čilinsko nuomone, kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą A.Brazauskas greičiausiai siekia politinių tikslų.
„Tačiau tai stumia premjerą į aklavietę. Kaip politikas, jis rašo sau nuosprendį.
Dabar jėgos A.Brazauskas gali įgyti tiktai su prokurorų pagalba”, – teigė žinomas teisininkas.
Jis taip pat apgailestavo, kad prokuratūrą nuolatos bandoma naudoti politinei kovai, todėl joks generalinis prokuroras šiame poste neišbūna visą kadenciją.
Komisija neišlaikė spaudimo?
Premjerui palankų sprendimą priėmusi socialdemokrato Algirdo Meškausko vadovaujama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taip pat sulaukė kritikos.
K.Čilinskas neatmeta galimybės, kad tokiam komisijos sprendimui įtakos galėjo turėti premjero politinė įtaka ir jo kategoriški pareiškimai.
„Komisija turi priimti sprendimą, ar yra abejonių dėl galimo konflikto. Jeigu yra abejonių, politikas negali dalyvauti priimant sprendimus, vienaip ar kitaip susijusius su verslininku, kuris su politiko šeimos nariu buvo sudaręs kokius nors sandorius”, – mano teisininkas.
Prezumpcija – negalioja
Premjero sprendimą politinius ginčus perkelti į teismo salę vakar taip pat kritikavo politikos apžvalgininkai.
Politologas Darius Varanavičius pareiškė, kad painioti teisę ir politiką – visiškai nepriimtina demokratinėje valstybėje: „Teisė ir politika turi būti atskirtos. Lietuvoje dažnai mėgstama dangstytis nekaltumo prezumpcija, kuri politikoje negalioja”.
D.Varanavičius mano, kad taip elgdamasis premjeras siekia laimėti laiko, kurio esą jam reikia kažką nuslėpti. „Manau, kad slėpti yra ką”, – pridūrė politologas.
Premjero noras teisiamųjų suole matyti jį kritikuojantį opozicijos lyderį tikriausiai neliks nepastebėtas ir užsienio šalyse.
„Visi, kurie vadovaujasi demokratiniais bei skaidrios politikos standartais, tokio žingsnio nepagirtų.
Kai aiškinantis valdančiosios daugumos ir opozicijos santykius bandoma pasitelkti prokuratūrą, tai nėra aukštos politinės kultūros pavyzdys”, – sakė politologas.
Premjerą apėmė neviltis?
Tuo tarpu premjero nemalonę užsitraukę konservatoriai įsitikinę, kad A.Brazauską apima vis didesnė desperacija, o jo veiksmai kelia dar daugiau įtarimų.
„Pirmoji mano reakcija buvo juokas ir klausimas, kas taip kvailai galėjo patarti premjerui. Kita vertus, mano tėvai gyvena Panevėžyje, taigi Panevėžio moterų kalėjimas bus ne tokia bloga vieta opozicijai”, – ironizavo konservatorė R.Juknevičienė.
Seimo narė Eltai teigė, kad nuo pat šios istorijos pradžios premjeras elgėsi keistai: „Dar nėra buvę, kad demokratinėje valstybėje už opozicijos klausimus jai būtų keliamos baudžiamosios bylos.
Tai pradeda priminti pašalinto prezidento R.Pakso laikus”.
Už vedlį stojo mūru
Tuo tarpu kairieji vakar puolė ginti lyderį. Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas mano, kad A.Brazauskas taip siekia apginti savo garbę ir orumą.
Bendražygio veiksmuose socialdemokratas neįžvelgė šantažo ar spaudimo: „Jis turi savąjį garbės ir orumo supratimą kaip ir bet kuris kitas pilietis, o juo labiau žmogus, kuris tikrai nuoširdžiai ir rimtai tarnavo naujajai Lietuvai daugiau nei penkiolika metų. Jis turi savo garbės ir orumo supratimą, kurį nori apginti”, – kalbėjo Č.Juršėnas.
Tadas Ignatavičius