Olimpinis bei penkiskart pasaulio čempionas L.Rydelis tvirtina mokęsis ir iš V.Aleknos
Vokietis Larsas Rydelis – vienas tituluočiausių planetos lengvosios atletikos elito meistrų, apskritai kada nors viešėjusių Lietuvoje.
Olimpinis, Europos ir penkiskart pasaulio disko metimo čempionas užvakar išmėgino jėgas Virgilijaus Aleknos surengtose pirmosiose tarptautinėse varžybose.
Nepaisant kuklaus pasirodymo Vilniuje (užėmė tik dešimtąją vietą ir nepateko į finalą), 199 cm ūgio ir 115 kg svorio legendinis atletas pareiškė dar neketinąs baigti daugiau nei dvidešimt metų trunkančios sportininko karjeros.
Sportas tapo gyvenimo varikliu
– Ar planuoju šiemet Helsinkyje vyksiančiame pasaulio čempionate iškovoti medalį? – išgirdęs klausimą apie artimiausius planus guviai pakėlė juodus antakius ir išplėtęs akis nusišypsojo L.Rydelis. – Taip, keliu sau tokį tikslą, tačiau viskas priklausys nuo mano kūno, kuris jau nepajėgus prilygti jaunesniems konkurentams.
Todėl nežiūriu toli į ateitį. Daugiausiai metams galiu prognozuoti savo būsimus startus. Skausminga trauma, kurią patyriau Atėnų olimpiadoje, vis primena save.
– Kalbėta, jog po šių žaidynių ketinote atsisveikinti su didžiuoju sportu. Kas paskatino taip nepasielgti?
– Apie pasitraukimą apskritai dar negalvojau. Po Atėnų olimpiados turėjau pakankamai laiko viską gerai pasverti. Be to, man padėjo puikūs medicinos specialistai, jų išvados mane nuteikė optimistiškai, todėl atsigavęs vėl grįžau į disko metimo sektorių.
Džiaugiuosi, kad tokia trauma manęs neužklupo anksčiau. O dabar… Aš savo geriausius rezultatus jau pasiekiau, tačiau dar nepadėsiu disko į lentyną – noriu ir mėgstu jaunimą paerzinti.
– Bet ar vertėjo grįžti vien dėl to, juolab kad nepuoselėjate didelių vilčių?
– Labai mėgstu sportą. Jis yra vienas mano gyvenimo variklių. Nebijau konkurencijos. Beje, esu ambicingas: jei, dar galėdamas sportuoti, sumanyčiau išeiti į pensiją ir tuo metu sužinočiau, jog kuris nors disko metikas pasiekė aukštą rezultatą, krimsčiausi, kad tose varžybose nedalyvavau – juk gal sėkmė būtų nusišypsojusi man?
Pirmasis tikslas – pranokti tėvą
– Iš ko paveldėjote neeilinį ūgį?
– Iš tėvo. Jis irgi aukštas, tvirtai sudėtas. Jaunystėje boksavosi, važinėjo dviračiu, mėtė ietį, diską. Jo asmeninis disko metimo rekordas – 46 metrai, todėl pirmasis mano tikslas, kurį buvau užsibrėžęs – šioje rungtyje pranokti tėvą. Neužtrukau tai padaryti.
– Ar Jūsų sūnus ir žmona irgi sportuoja?
– Sūnui vienuolika metų. Lengvąja atletika nesižavi, labiausiai mėgsta futbolą. Žmona su sportu neturi nieko bendro – ji dirba viešbučio administratore.
– Esate sakęs, jog iš visų penkių savo pasaulio čempiono titulų mieliausiai prisimenate pirmąjį, iškovotą 1991 metais Japonijoje. Kodėl?
– O, tai buvo įspūdingas startas. Tada į Tokiją atvyko daug pajėgių varžovų, tačiau juos iš karto parklupdžiau. Būtent pirmuoju metimu – 66 metrai ir 20 centimetrų, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, man ir garantavo aukso medalį.
– Kaip manote, kodėl Vokietija, garsėjusi aukščiausio lygio metikais, pastaraisiais metais šioje srityje praranda pozicijas?
– Talentingiausi mūsų disko, ieties ir kūjo metikai, rutulio stūmikai bei specialistai kilę iš Rytų Vokietijos. Šaliai susivienijus, neišvengta perimamumo problemų, nebeliko specializuotų sporto mokyklų. Tai turėjo įtakos dabartinei lengvaatlečių kartai.
– Ar Jūsų šalyje yra jaunuolių, kuriuos galėtumėte pavadinti savo įpėdiniais?
– Pažįstu tik vieną, dar dvidešimties metų neturintį vaikiną iš Vysbadeno, kuris neseniai numetė diską 66 metrus. Jis perspektyviausias.
Lietuviui priešiškumo nejaučia
– Kas pasikeitė disko metimo rungtyje, palyginti su Jūsų sportinės karjeros pradžia?
– Man regis, anksčiau buvo daugiau lygiaverčių varžovų. Pastaruoju metu ryškėja tokia tendencija: yra keturi ar penki favoritai, kurie kasmet diktuoja sąlygas beveik visose svarbiausiose varžybose. Kartais atsiranda išsišokėlių, tačiau jų blykstelėjimas dažniausiai būna epizodinis.
– Jūs ir Virgilijus Alekna dažniausiai susitinkate kaip konkurentai. Ar jūsų santykiai draugiški?
– Žinoma. Problema tik ta, kad mus skiria kalbos barjeras: Virgilijus angliškai bendrauja laisviau nei aš, tačiau jis ne taip gerai supranta vokiškai.
– Kokią geriausio Lietuvos disko metiko savybę norėtumėte turėti?
– Kai pirmą kartą susidūrėme varžybose, iškart atkreipiau dėmesį į savitus Virgilijaus judesius varžybų sektoriuje. Pabandžiau mokytis iš jo, šis tas pavyko. Deja, metams einant man vis sunkiau tiksliai atlikti kai kuriuos veiksmus, nes kūno galimybės – jau ne tos.
– Ką veiksite baigęs sportuoti?
– Kol kas neturiu konkrečių sumanymų. Greičiausiai imsiuosi rinkodaros, nes jau dabar bendradarbiauju su kompanijomis reklamuodamas jų produkciją.
Iš L.Rydelio vizitinės kortelės
Amžius: gim. 1967 m. birželio 28 d.
Asmeninis disko metimo rekordas: 71,50 m (1997 m.).
Titulai: olimpinis čempionas (1996), olimpinis vicečempionas (2000), pasaulio čempionas (1991, 1993, 1995, 1997, 2001), pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas (1999), Europos čempionas (1998), Europos taurės laimėtojas (1993, 1995, 1997, 2000, 2001), Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) „Grand Prix” laimėtojas (1991, 1993, 1995, 1997, 1999).
Antroji labiausiai patinkanti sporto šaka: rankinis.
Mėgstamiausia muzika: Eriko Klaptono ir Herberto Grionemejerio kūriniai.
Romas Poderys