R. Juknevičienė: Premjerą apima vis didesnė desperacija

Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską, vengiantį atsakyti į konservatorių keliamus klausimus apie tuometinio sostinės viešbučio „Draugystė” privatizavimą, apima vis didesnė desperacija, o jo veiksmai esą kelia dar daugiau įtarimų.

Taip pirmadienį Eltai teigė Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė, komentuodama Premjero prašymą teisėsaugininkams teisiškai įvertinti jos ir kitų konservatorių lyderių pareiškimus.

„Pirma mano reakcija buvo juokas ir klausimas, kas taip kvailai galėjo patarti Premjerui. Kita vertus, mano tėvai gyvena Panevėžyje, taigi Panevėžio moterų kalėjimas bus ne tokia bloga vieta opozicijai”, – ironizavo parlamentarė.

„Kalbant rimtai, tai yra desperacija ir neadekvatūs veiksmai nuo pat įvykio pradžios, – pažymėjo R. Juknevičienė. – Dar nėra buvę, kad demokratinėje valstybėje už opozicijos klausimus jai būtų keliamos baudžiamosios bylos. Užuot atsakęs į klausimus ramiai ir paprastai, A. Brazauskas elgiasi neadekvačiai. Tai pradeda priminti buvusio Prezidento Rolando Pakso laikus”.

Anot konservatorės, tokie Vyriausybės vadovo veiksmai verčia manyti, kad bandoma nuslėpti tam tikrą informaciją.

„Premjero patarėjai vadovaujasi geru klasikiniu viešųjų ryšių principu – norint nukreipti dėmesį nuo į bėdą pakliuvusio asmens reikia sukurti bėdą kitiems. Jie galvoja sukursiantys mums bėdų, tačiau tik patys klimpsta į dar didesnę bėdą”, – kalbėjo Seimo narė.

Kaip pranešė dienraštis „Respublika”, penktadienį A. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad teisėsaugininkai teisiškai įvertintų Seimo opozicijos lyderio, Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus ir kitų konservatorių lyderių – Seimo narių Jurgio Razmos bei Rasos Juknevičienės neva šmeižikiškas kalbas.

Ministro Pirmininko įsitikinimu, šių asmenų veikla kenkia Lietuvos įvaizdžiui, tokiu būdu diskredituojama valstybės vykdomoji valdžia.

„Negaliu leisti, kad apie žmogų kas ką nori, tą ir kalbėtų. Aš ginu savo teises ir jas ginsiu iki galo. Pagrindiniai straipsniai, dėl kurių prašau iškelti baudžiamąją bylą, yra tie, kad esu apšmeižtas kaip asmuo, kalbama netiesa apie mane”, – „Respublikai” paaiškino Premjeras.

Prokurorai pagal Vyriausybės vadovo pareiškimą turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Opozicinė Tėvynės sąjunga pastarosiomis savaitėmis viešai suabejojo A. Brazausko šeimos verslo skaidrumu.

Konservatoriai surinko 42 parlamentarų parašus po nutarimo projektu dėl laikinosios komisijos Premjero šeimos verslo sostinės viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius” aplinkybėms ištirti sudarymo.

Iniciatoriai siūlo įpareigoti komisiją ištirti buvusio „Draugystės” viešbučio privatizavimo aplinkybes ir įvertinti, ar vykstant privatizavimo procesui nebuvo pasinaudota tarnybine padėtimi siekiant privačių asmenų naudos.

Be kitų klausimų, siūloma išnagrinėti, ar dabartinei Premjero žmonai, Vilniaus miesto tarybos narei Kristinai Brazauskienei ir jos šeimos nariams įsigyjant 38 proc. viešbučio akcijų iš bendrovės „Ordos” nebuvo pažeisti tuo metu galioję įstatymai ir ar už akcijas sumokėta pinigų suma atitiko jų rinkos vertę.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokiomis lėšomis, kieno vardu imtomis ir garantuotomis paskolomis buvo atlikta viešbučio rekonstrukcija, iš kokių lėšų buvo padengti veiklos nuostoliai, kaip šios paskolos grąžinamos ir ar dėl to negali kilti A. Brazausko viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Numanomas interesų konfliktas esą gali sutrukdyti A. Brazauskui dalyvauti parduodant bendrovės „Mažeikių nafta” akcijas. Mat akcijų pardavimo istorijoje figūruoja bendrovės „Lukoil Baltija” vadovas Ivanas Paleičikas. Rusijos koncernas „Lukoil” yra vienas iš pretendentų įsigyti naftos perdirbimo įmonę.

Tėvynės sąjungos iniciatyva Premjero šeimos sandorius jau tyrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Ji konstatavo, kad Ministras Pirmininkas nesukėlė interesų konflikto ir neprivalo nusišalinti nuo bendrovės akcijų pardavimo klausimų.

Konservatoriams įtarimų sukėlė tai, jog prieš kelerius metus valdžiusi nedidelę viešbučio turto dalį, dabar K. Brazauskienė su sūnumi Ernestu Butrimu turi 99,44 proc. akcijų. Didžiąją jų dalį verslininkė prieš metus įsigijo iš bendrovės „Ordos”, kuriai I. Paleičikas anksčiau atstovavo viešbučio valdyboje.

Akcijoms pirkti K. Brazauskienė paėmė kreditą iš neįvardijamo banko, o tam sutikimą raštu davė Premjeras.

Etikos sargai nustatė, jog I. Paleičikas po šio sandorio pasitraukė iš viešbučio valdybos ir visi jo verslo ryšiai su K. Brazauskiene nutrūko.

Anksčiau A. Kubilius buvo paskelbęs įtariantis, jog A. Brazausko šeima už akcijas sumokėjo mažiau, nei buvo vertas viešbutis ar jame vykdytas remontas.

2005-10-24 09:06

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.