Mokyklose – šleiva demokratija

Mokyklose būna scenų, primenančių siaubo filmą. Įsiutęs pedagogas sulaužo vaiko ranką, o mokiniai savo mokytojus išvadina gaidžiais ir pagrasina papjauti ar išprievartauti.

Žeminami mokytojai aklam pykčiui pasiduoda ne kasdien, nors mokinių tyčiojimasis iš pedagogų – mokyklos kasdienybė. Klaipėdos mokytojų įsitikinimu, užtenka kalbėti vien apie vaikų teises. Laikas priminti, kad mokiniai turi ir pareigas.

Pagrasino išžaginti

„Turime 815 mokinių, iš jų su maždaug šimtu – karo stovis”, – neslėpė uostamiesčio Sendvario pagrindinės mokyklos direktorius Antanas Kavaliauskas.

Konfliktas per pamoką įsižiebia greitai.

Užtenka pedagogui pareikalauti mokiniui baigti klausyti muzikos ir nusiimti ausinukus, baigti žaisti žaidimus bei siuntinėti žinutes mobiliuoju telefonu.

„Reakciją „Ko tu nori?” ir keiksmažodžius iš mokinių girdime kone kasdien. Išvaryti iš klasės negalime – įstatymai neleidžia. O ir bijome. Dar padegs mokyklą. Jau kartą pleškėjome”, – prisiminė direktorius.

Jam sunku iš atminties ištrinti kitą skaudų atvejį. Prieš kelerius metus padėti mokyti anglų kalbos atvykusi Taikos korpuso savanorė po mėnesio pabėgo iš šios Klaipėdos mokyklos. 21 metų amerikietę mokiniai pagrasino išprievartauti.

Mokosi ir nuteisti

Pasak A.Kavaliausko, ši problema aštresnė dešimtmetėse mokyklose. Pareigingi vaikai po VIII klasės dažniausiai mokslus tęsia kitur – gimnazijose ar vidurinėse mokyklose. Pagrindinėse mokyklose lieka tokių, kuriems į mokslus nusispjauti. Tarp jų yra ne kartą teistų. Dažniausiai už vagystes ir mažesniųjų reketą.

„Didžiausi mokyklos tvarkos ardytojai geriausiai žino savo teises ir jas vaipydamiesi mums primena. Tai – iškreipta demokratija. Kiekvienas mokinys turėtų žinoti, kad jo teisės ginamos tol, kol jis nepažeidžia kito teisių. Privalome kalbėti ir apie pareigas”, – tikino A.Kavaliauskas.

Jis žino, kodėl vyrai mokytojai neina dirbti į mokyklas. „Pagal vyrišką dvasią yra natūralu duoti niekšui į kailį. Bet mokykloje reikia susilaikyti. Vyrai bijo, kad šimtą kartų save suvaldę vieną kartą gali pratrūkti”, – samprotavo direktorius.

Pažadėjo pasmaugti

Jis tai akivaizdžiai suvokė, kai varomas iš Sendvario mokyklos teritorijos jaunuolis, įtariamas platinęs narkotikus, pagrasino A.Kavaliauską nudurti arba pasmaugti.

„Norėjau ir galėjau tą niekšelį „sutvarkyti” – esu treniruotas. Bet susivaldžiau, nors kraujas virė. Pranešiau policijai”, – prisipažino pedagogas.

Jo nuomone, būtina keisti teisės aktus, nes niekas – nei mokytojai, nei policija, nei teismai nesuvaldo agresyvaus jaunimo.

Teismas gali administracinėmis baudomis nubausti nepaklusniųjų mokinių tėvus, tačiau tai dažnai baigiasi niekuo. Šeima – asociali arba socialiai remtina, pinigų neturi.

” Absurdiška, tačiau mokyklos tvarką ardančius vaikus privalome nemokamai maitinti, o valstybė jų šeimas remia”, – stebėjosi A.Kavaliauskas.

Tingi mokytis

Pagrindinis išsilavinimas – privalomas. Tačiau yra vaikų, kurie ne vien trukdo pamokose – jie išvis neina į mokyklas.

Skirtingų lygių valdžios manipuliuoja skirtingais statistiniais duomenimis, tačiau pripažįsta, kad šalyje nėra tikrovę atspindinčių duomenų.

Valdininkai teisinasi, kad didelė migracija ir šeimų gyvenimas be registracijos sunkina vaikų, nelankančių mokyklų, apskaitą.

Kaip „Klaipėdą” informavo apskrities administracijos Valstybinė švietimo priežiūros tarnyba, šiais mokslo metais mokyklų nelankė 51 vaikas iki 16 metų amžiaus.

Iš jų daugiausia yra Klaipėdoje – 26 vaikai. Šilutės rajone mokyklų nelanko 9, Skuodo – 7, Kretingos – 6 vaikai.

Pamokas ignoruoja dažniausiai VI-IX klasių mokiniai. Dauguma jų – net 27 vaikai – į mokyklas neina todėl, kad nenori arba tingi mokytis. Dešimt mokyklinio amžiaus vaikų valkatauja. Keturi mokyklas užmiršę vaikai yra iš asocialių šeimų. Su jomis ypač sunku bendrauti, nors abejingų tėvų atžalos į mokyklas viliojamos ir garantuojant nemokamą maitinimą.

Sulaužė ranką

Diskusijos apie vaikų teises ir pareigas vėl užvirė, kai šiomis dienomis šalį sujudino liūdnai pasibaigę įvykiai mokyklose.

Vilkaviškyje dėl netikusios mokinių išdaigos įpykęs mokytojas sulaužė septintokui ranką, o Akmenės rajone mokytojas nepaklusnų vaikiną taip stumtelėjo, kad šis pargriuvęs susitrenkė galvą.

Šias istorijas tirianti Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė „Klaipėdai” tvirtino, kad Akmenės rajono įvykis – ne atsitiktinumas. Ji turinti į diskelį įrašytą vaizdo medžiagą – buvę auklėtiniai nufilmavo ne vieną nežaboto smurto prieš vaikus sceną.

Kontrolierę gąsdina vaikų nepagarba mokytojams ir pastarųjų pykčio protrūkiai. „Padėtis mokyklose yra bloga. Šis procesas ne prasidėjo. Jis tęsiasi. Anksčiau bijota viešumo, dabar apie tai vis garsiau prabylame”, – sakė R.Šalaševičiūtė.

Valdžia susirūpino

Ji „Klaipėdai” pripažino, kad pribrendo laikas pradėti kalbėti apie vaikų pareigas.

Be to, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba laukia uostamiesčio pedagogų pasiūlymų, kas taisytina teisės aktuose. Ši idėja kilo praėjusią savaitę, kai kontrolierė lankėsi Klaipėdoje.

„Aš R.Šalaševičiūtės klausiau, ką daryti, kai vienas vaikas pažeidžia 815 mokinių teises”, – priminė Sendvario mokyklos direktorius A.Kavaliauskas.

Pasak kontrolierės, jaunųjų šalies piliečių teisių bei pareigų pusiausvyra susirūpino ir Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.

Audronė Gliožerienė