Kainų augimas šalyje kitąmet gali smogti ir per klaipėdiečių, vedančių vaikus į darželius, kišenę.
Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų darbuotojos sako, kad kainų kilimas jau atsiliepia kokybiškam vaikų maitinimui. Vadovės skundžiasi, kad net šių metų pradžioje viešuosius konkursus laimėję tiekėjai nebesutinka tiekti darželiams maisto produktų sutartomis kainomis, tuo tarpu mokestis už vaikų maitinimą nesikeičia jau kelerius metus.
Atliekama analizė
Ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų-darželių vadovų metodinė tarybos narė lopšelio-darželio „Puriena” direktorė Virginija Letukienė dienraščiui sakė, jog šiuo metu atliekama išsami analizė, kokia situacija yra atskiruose darželiuose. Paaiškėjus, jog lėšų poreikis vaikų maitinimui yra didesnis, nei surenkama iš tėvų, būtų sprendžiama, ar nereikėtų didinti mokesčio už maitinimą.
„Kol kas kelti didelio aliarmo negalime: vieni darželiai sunkiau, kiti – lengviau, bet šiaip taip sukasi. Sunkiau toms įstaigoms, kuriose nedaug vaikų. Tačiau metodinės tarybos susirinkime kalbėjome apie tai, kad jeigu produktų kainos dar nors kiek kils, manau, neišvengiamai reikės kreiptis į Savivaldybę su prašymu mokestį už maitinimą padidinti”, – sakė V. Letukienė.
Šiuo metu darželinukų tėvai už vienos dienos vaiko maitinimą darželyje moka 4, 85 lito, lopšelyje – 4 litus 26 centus.
Maistas prastės
Lopšelio-darželio „Aitvarėlis” direktorės Magilionos Kilpienės manymu, mokesčio už maitinimą didinimas nemažai daliai tėvų būtų per sunki finansinė našta. Vadovė nuogąstavo, jog tomet darželiuose gali sumažėti vaikų. Tačiau, kita vertus, samprotavo ji, iš niekur negavus papildomų lėšų, po Naujųjų metų maitinimas jų įstaigoje gali stipriai suprastėti, o tuomet, be abejo, pasipiltų ir nepatenkintų tėvų skundai.
„Produktų kainos augo jau kelis kartus, bet su tiekėjais pavyko suderėti, kad iki metų pabaigos daugiau kainų nedidins. Po Naujųjų metų senomis kainomis produktų nebegausime, todėl teks prastinti maitinimą. Jau dabar vaikai gauna vaisių mažiau nei anksčiau. O ir gaunami produktai – ne geriausios kokybės: pavyzdžiui, kefyras, pienas – patys pigiausi, kiaušiniai – mažiausi. Bet rinktis negalime”, – apgailestavo ji.
Ne viską valgo
Specialiojo lopšelio-darželio „Pušaitė” direktorė Irena Narvilienė taip pat neslėpė, kad patiekalai vaikams gaminami ne iš aukščiausios kokybės produktų.
„Produktus gauname iš tų pačių konkursus laimėjusių tiekėjų, kaip ir kiti darželiai, tačiau, manau, turėtume juos patys užsisakinėti. Mūsų įstaiga skirta alergiškiems vaikams, todėl tinka ne bet kokie produktai. Yra vaikų (pavyzdžiui, turinčių alergiją pieno produktams) kuriems sudaromi atskiri valgiaraščiai. Neužsisakome žuvies, paukštienos, kiaušinių. Norėtume, kad vaikai valgytų maistą, paruoštą iš sveikų produktų, tačiau dabar jų nusipirkti negalime, o ir neįpirktume”, – pasakojo I. Narvilienė.
Tuo tarpu lopšelio-darželio „Liepaitė” direktorė Alina Šiudeikienė tvirtino, jog nors kainos ir pakilo, kol kas problemų dėl vaikų maitinimo jų įstaigoje neiškilo.
„Maitinami vaikai keturis kartus per dieną, valgiaraštis apskaičiuojamas pagal kalorijas ir derinamas su Visuomenės sveikatos centro specialistais. Gauna ir bananų, ir vynuogių, ir jogurto – kad tik jie suvalgytų viską. Nemanau, kad ir namuose tiek visko jie gauna. Kitas dalykas, kad vaikai dabar darosi labai išrankūs – visai ne tokie, kaip anksčiau”, – pasakojo ji.
Pasigenda daržovių
Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyresnioji inspektorė Stefanija Vancevičienė sakė sulaukusi keleto nepatenkintų vaikų maitinimu darželiuose tėvų skambučių.
„Tėvai norėtų, kad būtų daugiau vaisių, daržovių, mažiau košių. Vaikai nepripratę namuose košių valgyti, todėl ir daržely nelabai nori”, – sakė ji.
Pasak S. Vancevičienės, jeigu yra poreikis, steigėjas – šiuo atveju Savivaldybė, gali inicijuoti mitybos įkainių darželiuose ir mokyklose-darželiuose didinimą.
Ar tokio žingsnio prireiks, paaiškės po švietimo įstaigų ūkio tarnybos atliktos lėšų poreikio analizės.
Šios tarnybos viršininkė Violeta Gembutienė dienraščiui sakė, jog analizė kiek užtruks, nes už ją atsakinga specialistė serga. Tačiau preliminariais duomenimis, pasak V. Gembutienės, ne visi darželiai skundžiasi lėšų maitinimui stoka, o kai kurie esą netgi sutaupo.
Abejojo ūkiškumu
V. Gemutienė nenorėjo sutikti, jog mažesniems darželiams tinkamai pamaitinti vaikus sunkiau.
„Nesuprantu, kuo čia dėtas vaikų skaičius? Būtent mažųjų įstaigų ūkiškumas man kelia abejonių, neaišku, kaip jie perka produktus”, – sakė V. Gembutienė.
Pasak valdininkės, didiesiems darželiams tiekėjai parenkami atvirų supaprastintų konkursų, kuriuos organizuoja švietimo įstaigų ūkio tarnyba, keliu, o mažesniuose esą taikoma įprasta komercinė praktika, „kur įmanomos įvairios variacijos”.
Vieno iš mažiausių uostamiesčio darželių „Bitutė” direktorė Irena Kriščiūnienė dienraščiui teigė, jog jų įstaiga tiekėjams parinkti taip pat skelbia konkursą, tik atskirai nuo didžiųjų.
„Nieko kito mes nesusigalvojam. Kaip tik ieškom, kur pigesni produktai, labai deramės. Vienu tarpu mūsų įstaiga mieste pieno produktus gaudavo pigiausiai. Abejones kelia kiti dalykai – kodėl politikai nustatė tokį mokestį ir ką mes galime padaryti, jei pinigai tokie striuki?”, – retoriškai klausė ji.
Pasak direktorės, kol kas situacija darželyje nėra labai prasta, tačiau palepinti vaikų gardesniu kąsniu taip pat nebepavyksta.
„Anksčiau ir kokio pyrago galėdavome nupirkti, nes yra darželyje tokių vaikų, kurie seniai jokių gardumynų neragavę. Bet produktai brangsta, ir stalas kuklesnis”, – pasakojo I. Kriščiūnienė.
Tiekėjai elgiasi negarbingai
V. Gembutienė pripažino, kad nuolat brangstantys produktai darželių vadovams – tikras galvos skausmas. Juolab, kad besikeičiančia situacija rinkoje esą „nelabai garbingai” naudojasi tiekėjai.
„Kai kurie tiekėjai bet kokiu būdu stengiasi laimėti konkursą pasiūlydami minimalią kainą, o jau vos ne po savaitės atvežę produktus reikalauja už juos mokėti brangiau. Dalis mūsų įstaigų vadovų pakankamai liberaliai žiūri į tokias situacijas, kai vakare produktai pristatomi viena kaina, o ryte – jau kita. Sakyčiau, tiesiog užmerkia akis – moka ir nieko nedaro, todėl tiekėjai galvoja, kad gali elgtis kaip nori”, – pasakojo ūkio tarnybos viršininkė.
Tačiau, pabrėžė V. Gembutienė, tiekėjai neturi teisės kainų didinti neperspėję iš anksto, be pateisinamos priežasties, o tokį jų elgesį pavadino tiesiog reketu.
„Konkurso metu nustatyta produktų kaina galioja 3 metus. Tiesa, sutartyje su tiekėjais yra numatytas punktas, kad esant atitinkamai rinkos situacijai kainą galima didinti, tačiau tai reikalauja perspėjimo iš anksto ir atitinkamų procedurų. Be to, kainos didinimas – derybų objektas. Darželio vadovas turi teisę nesutikti mokėti brangiau ir sutartį nutraukti, aišku, prieš tai tiekėją įspėjęs”, – aiškino ji.
Pasak V. Gembutienės, apie tokius atvejus kalbėta rugsėjo mėnesį švietimo įstaigų ūkio tarnybos ikimokyklinių įstaigų vadovams surengtame seminare „Maisto produktų viešojo pirkimo procedūrų ypatumai”, kuriame dalyvavo ir keletas tiekėjų.
Tiesa, kalbintos darželių direktorės nemano, jog sutarties su tiekėju nutraukimas – tinkamiausia išeitis: esą tuomet tektų skelbti naują konkursą, procedūros užtruktų, o garantijos, kad kitas tiekėjas sutiks produktus vežti pigiau, nėra.
Laima Švedaitė