Naminukai saugo „Baltijos namų” dvasią

Šeštą kartą tarptautiniame festivalyje Sankt Peterburge dalyvavęs Kauno kamerinis teatras lepinosi dėmesiu Lietuvos teatralams

Jubiliejinis, XV, tarptautinis teatrų festivalis „Baltijos namai” („Baltijskij dom”) spalį dar kartą subūrė Baltijos jūros vienijamų šalių teatro žvaigždes. Ypatingą pagarbą šiame teatriniame forume yra pelnę lietuviai. Rimo Tumino „Nusišypsok mums, Viešpatie”, X festivalyje pelnęs „Grand Prix”, po penkerių metų pakviestas „bisui”, Eimuntas Nekrošius pristatė net du darbus – „Giesmių giesmę” ir „Rozentalio vaikus”, rampos šviesą išvydusius Rusijos Didžiajame teatre. Jis ir kaunietis režisierius Stanislovas Rubinovas šiame festivalyje turi ypatingą, garbės nario „Naminuko”, rangą.

Tarp festivalio perlų – lietuvių spektaklis

Sankt Peterburge vykstantis festivalis per 15 metų publikai pasiūlė daugiau nei 100 spektaklių iš 20 šalių ir yra laikomas vienu svarbiausių Europos teatrų forumų. Jame ne tik rodomi įdomiausi Europos scenose sukurti spektakliai, bet ir pristatoma plati programa teatro meno profesionalams – vyksta susitikimai, diskusijos, seminarai.

Šiųmečio festivalio dovana, pasak jo organizatorių, tapo „Baltijos namų” bendraamžio, šiemet 15 metų sukaktį žyminčio Vilniaus mažojo teatro atnaujintas spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie”, kurį „geriausiu visų laikų ir tautų” Sankt Peterburgo festivalyje pripažino daugelis festivalio garbės narių.

„Mačiau šiųmečiame festivalyje beveik viską, kas buvo parodyta per daugiau nei dvi savaites, – sako S.Rubinovas. – Kasmet pasižaviu, kad festivalis tikrai stiprus, o vadovas Sergejus Šubas kasmet kelia kartelę vis aukščiau”.

Gelbėjimosi ratas kauniečiams

Kauniečiai šiemet Sankt Peterburge pristatė S.Rubinovo režisuotą „Trise valtyje (neskaitant šuns)”. Jau kelerius metus nekonkursiniu tapusiame festivalyje šis Kamerinio teatro darbas žiūrovų buvo sutiktas labai šiltai, o kritikų įvertintas išradingas ir stilingas.

Festivalio spektakliai buvo vaidinami įvairiose sceninėse aikštelėse ir ne tik. Kauniečiai savo spektaklį vaidino didžiuliame teatro „Baltijos namai” persirengimo kambaryje. Ši erdvė puikiausiai tiko interaktyviam spektakliui, kuriame žiūrovai nepaliekami pasyviais stebėtojais. Anšlagas į spektaklį paskatino kauniečius, festivalio organizatorių prašymu, suvaidinti papildomai.

Šeštą kartą į Sankt Peterburgą vykę kauniečiai šiemet turėjo daug nerimo. Susirgus aktoriui, grėsė pavojus, spektaklis liko be šuns. „Baiminomės, kad spektaklio nepavyks išvežti į Sankt Peterburgą. Pasidalijome savo rūpesčiais su festivalio organizatoriais ir buvome maloniai nustebinti jų geranoriškumu”, – prisimena S.Rubinovas.

Buvo skubiai mestas gelbėjimosi ratas – į Kauną atsiųstas vienas Sankt Peterburgo teatro „Baltijos namai” aktorių, Rusijos federacijos nusipelnęs artistas Olegas Kulikovičius, kuris „apšilęs” kauniečių scenoje, sėkmingai suvaidino spektaklyje ir Kauno kameriniam teatrui atvykus į festivalį.

Lagaminai padėti neilgam

Kaskart viešėdami Sankt Peterburge Lietuvos teatralai patiria ypatingą dėmesį. „Rusijoje daug kas pasikeitė, bet nepasikeitė pagarba teatro ir kino meno kūrėjams. Ne tik Donatas Banionis ten yra dievinamas. Daugelį Lietuvos teatralų atpažįsta gatvėje, sveikinasi, reiškia pagarbą ir susižavėjimą”, – dalijasi įspūdžiais S.Rubinovas.

Tačiau labiausiai žavi puiki festivalio organizacija, atmosfera. „Jame išties jautiesi kaip namuose, – sako Kauno kamerinio teatro vadovas. – Visi, kurie jau daugelį metų vykstame į festivalį, susitinkame kaip giminės, bučiuojamės kaip rusai – triskart”.

Lietuvos teatralams šiemet buvo ypač smagu, jaučiant ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Sankt Peterburge Eitvydo Bajarūno dėmesį bei paramą.

Kiekvienas festivalis, be prisiminimų gijų, palieka ir kitų – čia mezgasi nauji kūrybinio bendradarbiavimo sumanymai. Kauno kamerinis teatras „užkibo” ant vienos švedų režisierės siūlymo kurti bendrą projektą – pasirinkus švedų dramaturgijos kūrinį, statyti pagal jį bendrą spektaklį. „Dabar šis sumanymas brandinamas susirašinėjant elektroniniu paštu, tad dar anksti kalbėti apie jo realizavimą scenoje”, – neskuba žadėti S.Rubinovas.

O lagaminų neteks ilgam padėti. Netrukus Kauno kamerinis teatras išvyks į Kopenhagą, kuris, vietos lietuvių bendruomenės kvietimu, vaidins „Antigonę Niujorke”.
Dalia Juškienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.