Pastaruoju metu įvairiuose skandaluose figūruojanti įmonių grupė tikisi laimėti kelių šimtų milijonų vertės konkursą
Kauno miesto švietimo įstaigų remonto ir koncesijos konkursas tik prasidėjo, tačiau iš anksto vieniems jų dalyviams klijuojama favorito etiketė, o meras Arvydas Garbaravičius priverstas gintis nuo bandymų įtarti jį garsaus koncerno protegavimu. „Kauno diena” iš arčiau pažvelgė į aistras keliantį konkursą.
Meras teigia nesąs A.Zuoko vasalas
A.Garbaravičius priklauso Liberalų ir centro sąjungai, kuriai vadovauja Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pastaraisiais metais iškilo į viešumą A.Zuoko artimi ryšiai su „Rubicon group”, kuri jaučia Vilniaus savivaldybės palankumą. Baiminamasi, kad konkursas Kaune netaptų tik formalumu, iš kelio pašalinus „Rubicon” konkurentus.
A.Garbaravičius pažymėjo, kad konkursas atviras visiems, o jo sąlygos nebuvo pritaikytos kuriai nors įmonei. „Jeigu čia ateina „Rubicon” – tai jų reikalas. Mane domina kitkas. Aš pats sėdėjau mokykloje su pirštinėmis, anūkai irgi šąla mokyklose. Noriu, kad XXI amžiuje vaikai gyventų taip, kaip yra Europoje”, – sakė meras.
Jis prisipažino suprantąs, kad konkurso rezultatus bus bandoma susieti su personalijomis. „Mano biografijoje yra du jų (turima galvoje Prancūzijos įmonė „Dalkia”, kuriai atstovavo „Rubicon group” vadovas Andrius Janukonis. – Red. past.) išvarymai iš Kauno. Kartą jie 20 minučių pavėlavo pateikti paraišką šilumos ūkio nuomos konkursui ir jiems nebuvo leista dalyvauti. Asmeniškumų čia nebus. Nekiškite Vilniaus, negalvokite, kad aš – A.Zuoko vasalas”, – emocingai kalbėjo meras.
Sutartis ketvirčiui amžiaus
Kauno savivaldybė yra numačiusi pasirašyti švietimo įstaigų turto priežiūros ir remonto bei jų ūkio vystymo ir tvarkymo koncesijos sutartį 25 metams. Konkurso esmė tokia: ieškomas investuotojas, kuris per trejus metus sutvarkys visas miesto švietimo įstaigas, o Kauno savivaldybė ketvirtį amžiaus jam mokės sutartą mokestį.
Konkurso nugalėtojas bus atsakingas už šalto ir karšto vandens, elektros tiekimą, šildymo sistemų priežiūrą, remontą, vėdinimą, lauke esančias žaidimų ir sporto aikšteles, pastatų priežiūrą, patalpų tvarkymą bei šiukšlių išvežimą ir t.t.
Dalyvauja tik Vilniaus įmonės
Konkurse dalyvauja tik Vilniaus bendrovės. Oficialiai nepaskelbta, tačiau tiek AB „Rubicon City Service”, tiek susivienijusių statybų bendrovės „Skala” ir valymo paslaugą teikiančios UAB „Corpus A” atstovai neslepia, kad tik jie pateikė pasiūlymus Savivaldybei. Abi pusės rodo ambicijas laimėti konkursą ir valdyti apie 190 Kauno mokyklų ir darželių.
Tarp reikalavimų konkurso dalyviams bene pagrindiniai yra šie: pretendentų kiekvienų paskutinių trejų finansinių metų apyvarta turi būti ne mažesnė nei 50 milijonų litų kasmet ir per paskutiniuosius trejus metus jis turi būti tvarkęs ir prižiūrėjęs pastatus, kurių bendras plotas ne mažesnis nei 300 tūkstančių kvadratinių metrų.
Giria pasirinkimą
Meras A.Garbaravičius negali pasakyti, kodėl tiek mažai bendrovių susidomėjo šiuo konkursu. „Koncesija Lietuvoje – dar naujovė. Verslininkai neturi darbo su Savivaldybe patirties, galbūt jiems trūksta ir pasitikėjimo ja. Būčiau patenkintas, jeigu konkurse dalyvautų daug firmų, nes tada būtų didelė konkurencija”, – sakė jis.
„Rubicon group” įmonės AB „Rubicon City Service” (RSC) generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas „Kauno dienai” taip pat sakė esąs nustebęs, kad konkurse dalyvauja nedaug bendrovių.
„Girdėjome gandų, kad net devynios įmonės nusipirko konkurso sąlygas. Pamatę skelbimą apie konkursą, juo iš karto susidomėjome, nes nuo 1998 metų Vilniuje eksploatuojame švietimo įstaigų objektų šilumos ūkį. Bendraujant su švietimo įstaigų vadovais, jie pripažįsta, kad vis tiek turi problemų dėl elektros, vandens. Manau, kad Kaunas eina teisingu keliu, kad ketina perduoti valdyti visas paslaugas”, – sakė Ž.Lapinskas. Jis pažymėjo, kad bendrovė yra rinkos lyderė, eksploatuojanti daugiau kaip 3 mln. kv. m ploto
Sąlygos įkandamos ne vienai bendrovei
Ž.Lapinskas nemano, kad Kauno valdžia perlenkė lazdą dėl reikalavimų. „Juk konkursas – neeilinis, kalbame apie šimtus milijonų litų. Mes tikrai nesame vienintelė bendrovė, kuri galėjo viena pati, neidama į konsorciumus, dalyvauti šiame konkurse. Yra dar bent kelios, kurios galėjo patenkinti reikalavimus. Be to, konkurso sąlygos leidžia jungtis į konsorciumus.
Kauno švietimo įstaigose reikėtų prižiūrėti apie 0,5 mln. kv. m. ploto. Juk aišku, kad bendrovė, kuri prižiūri 20 tūkstančių kv. m, nesugebės prižiūrėti tokio ploto”, – mano Ž.Lapinskas.
2002 metais RCS apyvarta sudarė 56,4 mln. litų, 2003 metais – 103,3 mln. litų, 2004 metais – 108,8 mln. litų. Šiuo metu bendrovė turi 299 darbuotojus.
Nedraudžiama jungtis į grupes
Konkurse dalyvauja Vilniaus bendrovių „Corpus A” ir „Skala” konsorciumas. Dar 1991 metais įkurta „Skala” yra žinoma nekilnojamojo turto plėtotoja, o „Corpus A” – valymo paslaugas teikianti įmonė, kuri skelbiasi, kad yra savo srities lyderė Lietuvoje.
„Skalos” generalinis direktorius Jonas Beganskas sakė tikįs, kad konkurse bus atsižvelgta tik į ekonominius pasiūlymų kriterijus.
„Kodėl konkurse nedaug dalyvių? Todėl, kad, visų pirma, iškelti aukšti reikalavimai. Kitas dalykas – daug didelių statybinių firmų turi pakankamai darbo. Mes konkurse dalyvaujame todėl, kad mus vilioja ilgalaikių darbų perspektyva”, – sakė J.Beganskas. „Skala” pernai atliko statybos darbų už 80 milijonų litų, šiemet planuoja pasiekti 120 milijonų apyvartą.
„Corpus A” (anksčiau vadinosi „Valymo sistemos”) savo veiklą pradėjo 1999 metais. Praėjusių metų pabaigoje joje dirbo 757 darbuotojai, bendrovė turi padalinius Kaune ir Klaipėdoje.
Bendrovės plėtros skyriaus vadovas Egidijus Sakalauskas teigė, kad konkurso sąlygas atbaidė nemažai dalyvių. „Laukia atsakingas darbas ir ilgalaikės investicijos. Jos atsipirks per 10 -15 metų, ne kiekviena įmonė gali planuoti tiek metų į priekį”, – sakė jis.
E.Sakalauskas nemano, kad konkurso sąlygomis specialiai siekta atsijoti dalyvius. „Juk nedraudžiama jungtis į įmonių grupes ir kartu dalyvauti konkurse, kaip mes padarėme. Konkurse galėjo dalyvauti ir tarptautinės kompanijos, kurioms šie reikalavimai neatrodytų dideli”, – sakė pašnekovas.
Diktavo savo reikalavimus
Praeityje „Rubicon” vardas jau ne kartą šmėžavo Kaune. Prieš keletą metų Savivaldybės paskelbtą „Kauno energijos” nuomos konkursą buvo laimėjusi Švedijos įmonė „Vattenfall”. Antrąją vietą konkurse užėmė Prancūzijos bendrovė „Dalkia”, kurios interesams atstovavo A.Janukonis.
Kai derybos su „Vattenfall” nutrūko, miestas pradėjo pokalbius su „Dalkia”. Pasak tuometinio Kauno mero Vytauto Šustausko, „Dalkia” nesutiko su preliminariomis nuomos sąlygomis ir net neketino investuoti nuosavų lėšų. V.Šustauskas netgi prasitarė, kad vieno susitikimo su verslininkais metu supratęs, kad jį norima papirkti. „Jie manęs pasiteiravo, ar partijai reikalingi pinigai”, – „Kauno dienai” anksčiau yra teigęs buvęs Seimo narys.
Tuo metu vicemeru buvęs Erikas Tamašauskas interviu „Kauno dienai” metu sakė, kad „Dalkia” aktyviai siūlė savo paslaugas, bet nenorėjo elgtis pagal konkurso taisykles. Pavyzdžiui, pretendentai nesutiko sumokėti 200 tūkstančių dolerių įnašo.
Bankas reikalauja skaidrumo
Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybėje lankęsi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai teigė, kad norėtų finansuoti švietimo įstaigų koncesijų konkursą. Bet ERPB Savivaldos ir aplinkosaugos infrastruktūros grupės direktorius Tomas Majeris net kelis kartus žurnalistams pažymėjo, jog bankas finansuosis projektą tada, jei bus įsitikinęs, kad viskas daroma skaidriai.
ERPB atstovas Lietuvoje Rimantas Purtulis „Kauno dienai” sakė, kad bankas nesidomi konkurso eiga, kol nepaskelbti oficialūs rezultatai.
„Mes pasidomėsime, kaip vyko konkursas, ar laikytasi jo nuostatų, ar nebuvo protekcionizmo. Jeigu investuotojui reikės pinigų – skolinsime, jei jis bus mums tinkamas”, – sakė R.Purtulis.
Garsūs skandalai
Tiems, kurie nesidomi statybų ar pastatų priežiūros rinka, „Skalos” ar „Corpus A” pavadinimai mažai ką sako. Tuo tarpu per pastaruosius keletą metų „Rubicon” vardas tapo žinomas daugeliui lietuvių. „Rubicon group” ne kartą įsivėlė į skandalus, kuriuose kalbama apie kyšininkavimą.
Vienas jų kilo, kai 2004 metų birželį prieš Prezidento rinkimus Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė, kad penki Seimo nariai iš įvairių frakcijų įtariami korupciniais ryšiais su „Rubicon group”.
Iki šiol neišsklaidyti įtarimai, kad „Rubicon group” galėjo mokėti ir A.Zuokui, šios grupės „juodojoje buhalterijoje” neva vadintam „abonentu”.
Pastatė, paskui pareikalavo mokėti
„Rubicon eventus” įmonė valdo Vilniaus „Siemens” areną. Šiemet „Rubicon” iš Savivaldybės paprašė 3 mln. litų tiesioginės paramos, nes arena nuostolinga. Vilniaus miesto taryba pritarė sprendimui „Rubicon” priklausančioje arenoje ir būsimame vandens pramogų parke surengti renginių už 3,6 mln. litų ir taip kompensuoti nuostolius.
Savivaldybė įsipareigojo apmokėti ne mažiau kaip 30 įvairių nevyriausybinių organizacijų renginių per metus „Siemens arenoje” už maždaug 1,5 mln. litų. Į vandens parką planuojama po vieną kartą per metus nuvežti visų Vilniaus mokyklų moksleivius. Nors parkas dar nepastatytas, paskaičiuota, kad tai Savivaldybei kainuotų apie 2,1 mln. litų.
Areną „Rubicon” pastatė iš Savivaldybės iki 2099 metų gautame beveik 61 hektaro sklype. Vilniaus pramogų parką pastatyti įsipareigojusi „Rubicon” tikėjosi uždirbti iš gyvenamųjų namų ir komercinių patalpų statybų, kurios būtų vykdomos perduotame sklype, tačiau dėl teisinių ginčų šio sklypo negavo. Investicijos į arenos statybą siekė 57 mln. litų.
Ar lems įvaizdis?
Kaip tik dėl susidariusios viešosios nuomonės apie „Rubicon” dalis Kauno miesto tarybos narių greičiausiai nepritartų sutarčiai su „Rubicon City Service”. „Gyvename tokiu metu, kai įvaizdis daug ką lemia, tačiau objektyvūs yra tik skaičiai”, – sakė A.Garbaravičius.
„Corpus A” atstovas E.Sakalauskas mano, kad įmonių įvaizdis neturės įtakos. „Už jį nebus skiriami balai”, – sakė jis. „Rubicon City Service” vadovas Ž.Lapinskas sakė nenorįs kalbėti apie mero protekcijas. „Jeigu konkursą laimėsime, tik dėl ekonominių svertų. Mano darbas ne politika, prižiūriu vaikų darželius ir mokyklas”, – mano jis.
„Skalos” vadovas J.Beganskas sakė nejaučiąs jokio nerimo, kad teks varžytis su „Rubicon” įmone. „Manau, kad nuomonės apie vieną ar kitą įmonę neturės jokios įtakos. Tikiuosi, kad čia nebus vietos ir politikai”, – sakė jis.
„Mūsų pasiūlymas yra labai geras ir tikimės laimėti. Konkurse turi kalbėti ne emocijos, bet ekonominiai pasiūlymai”, – sakė „Rubicon group” Komunikacijos departamento direktorius Nerijus Mikalajūnas.
Dainoras Lukas