Šiemet, palyginti su kaimynais kitose rytinės Baltijos šalyse, išskyrus Rusiją, Klaipėdos uosto krovos augimo tempai yra didžiausi.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad tai lėmė nuolat didėjanti konteinerių krova. Taip pat įtakos turėjo ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje atliktas baltarusiškų trąšų krovos eksperimentas. Buvo įrodyta, kad Klaipėdos uostas sėkmingai gali priimti ir į „Panamax” laivus krauti baltarusiškas trąšas.
Rugsėjį į laivą netgi buvo pakrauta per 67 tūkst. tonų trąšų ir jis sėkmingai išvestas iš uosto su 13 metrų gramzda.
Augimo tempai geresni nei latvių
Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 15,85 mln. tonų krovinių. Tai 5,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2004 metų laikotarpį. Labai gera ir rugsėjo krova, kai krauta 1,9 mln. tonų krovinių. Tai 20,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Klaipėdos uoste per devynis šių metų mėnesius išaugo visų rūšių krovinių srautai, išskyrus skystųjų. Jų uoste perpilta 8 proc. mažiau (šiais metais perpilta 5,2 mln. tonų, pernai – 5,7 mln. tonų).
Per tą patį laikotarpį krauta 156 757 TEU konteinerių. Jų srautas, palyginti su pernai, išaugo 27 procentais. Trąšų krova Klaipėdoje išaugo 25 proc. iki 3,2 mln. tonų. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, 22 proc. daugiau perpilta skystų, 24 proc. – birių ir 52 proc. daugiau krauta pakuotų trąšų.
Per devynis šių metų mėnesius uoste beveik 5 kartus padidėjo grūdų (iki 412,8 tūkst. tonų), iki 2 kartų geležies ir plieno gaminių (iki 344,6 tūkst.tonų) ir greitai gendančių produktų (iki 335,1 tūkst. tonų) krova.
Per tris ketvirčius uoste aptarnauta 192,8 tūkst. keleivių, arba 34 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004-ųjų metų laikotarpiu (143,6 tūkst.). Šiemet Klaipėdą aplankė 24,1 tūkst. kruizinių laivų keleivių, beveik 70 proc. daugiau nei pernai. Per sezoną kruiziniai laivai atplaukė 60 kartų, arba 25 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką.
Mažeikių naftos bendrovei priklausančiame Būtingės naftos terminale 2005 metų sausio – rugsėjo mėnesiais perpilta 4,2 mln. tonų naftos. Latvijos žinių agentūra išplatino pranešimą, kur lyginama Latvijos ir Lietuvos uostų krova. Būtingės naftos terminalo krova šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 33 proc. Todėl ir bendras Lietuvos uostų krovos rezultatas yra blogesnis nei Latvijos uostų, nors Klaipėdos uostas pagal krovos augimo tempus šiemet lenkia visus Latvijos uostus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius S.Dobilinskas mano, kad toks lyginimas nėra teisingas. Vertinant tik Klaipėdos uosto rezultatus matosi, kad jo vystymas, prie kurio prisidėjo ir Uosto direkcija, ir kompanijos, yra teigiamas. Pasak S.Dobilinsko, tikimasi, kad šiemet Klaipėdos uostas kraus 21 mln. tonų krovinių. Tai gali būti geriausias visų laikų rezultatas. Daugiau kaip 21 milijonas, tiksliau – 21,19 mln. tonų, Klaipėdos uoste buvo krauta 2003 metais.
Nusileido tik Rusijos uostams
Klaipėdos uosto krovos augimas per devynis šių metų mėnesius buvo didžiausias tarp rytinės Baltijos šalių, išskyrus Rusijos, uostų.
Anot S.Dobilinsko, Rusijos uostai ir toliau gerina rekordus. Tai gali trukti, kol visiškai bus užpildyti jų pajėgumai. S. Dobilinskas teigė kalbėjęsis su Kinijos „China Shipping” kompanijos atstovais. Jie įvardijo Sankt Peterburgą kaip pagrindinį savo kompanijos krovos uostą. Kai jis užšąla, kinai naudojasi Suomijos uostais. Kinijos atstovams pristatyta, kad, pradėjus kursuoti konteineriniam traukiniui „Merkurijus”, patrauklus yra ir Klaipėdą bei Kaliningrado uostus jungiantis transporto koridorius.
Per devynis šių metų mėnesius Sankt Peterburgo uoste krauta 42,8 mln. tonų krovinių. Tai 15 proc. daugiau nei pernai. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, didėjo visų pagrindinių krovinių krova, išskyrus anglies (iki 2,5 mln. tonų) bei grūdų (iki 0,3 mln. tonų), kurių krauta atitinkamai mažiau 7 ir 41 proc. Naftos produktų krova Sankt Peterburgo uoste sudarė 27,8 proc. bendros krovos. Jos perpilta 20 proc. daugiau nei pernai (iki 11,9 mln. tonų). Metalo krova šiame uoste sudarė 16 proc. – jų per devynis mėnesius krauta 1 proc. daugiau nei pernai (iki 6,8 mln. tonų). Primorsko uoste naftos krova padidėjo 35 proc. Per devynis šių metų mėnesius perpilta 42,6 mln. tonų naftos.
Talino uoste šiemet krauta 29,4 mln. tonų. Tai 3 proc. daugiau nei per atitinkamą 2004 m. laikotarpį. Krovos augimą lėmė birių (iki 5,4 mln. tonų, arba 24 proc. daugiau nei pernai) ir skystų krovinių (iki 19,9 mln. tonų, 1 proc. daugiau) krova. Talino uoste net 38 proc. (nuo 1,5 mln. tonų 2004 m. iki 0,9 mln. tonų 2005 metais) sumažėjo generalinių krovinių krova.
Ventspilio uoste šiemet krauta 22,3 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. daugiau nei pernai. 3 proc. mažiau perpilta skystų (iš viso 13,8 mln. tonų), 23 proc. mažiau – generalinių krovinių, 41 proc. mažiau ro-ro krovinių. Tačiau 14 proc. daugiau nei pernai krauta birių krovinių. Šiais metais Ventspilio uoste 13 proc. daugiau krauta naftos produktų (iki 12,9 mln. tonų), 9 proc. trąšų (iki 3,8 mln. tonų). Didžiausias augimas pasiektas kraunant anglį. Jos krauta iki 3,4 mln. tonų, arba 22 proc. daugiau nei pernai.
Rygos uoste krauta 18,3 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. daugiau nei pernai. 25 proc. sumažėjo skystų krovinių (nuo 3,5 mln. tonų 2004 m. iki 2,6 mln. tonų 2005 metais) ir 7 proc. generalinių krovinių (nuo 5 mln. tonų 2004 m. iki 4,8 mln. tonų 2005 metais). Birių krovinių kiekiai padidėjo 14 proc. (nuo 9,5 mln. tonų 2004 m. iki 10,9 mln. tonų 2005 metais). Daugiau nei 43 proc. Rygos uosto apyvartos sudaro anglis, jos krova išaugo 15,2 proc., iki 8 mln. tonų.
Liepojos uoste per devynis šių metų mėnesius krauta 3,35 mln. tonų krovinių. Tai 1,6 proc. mažiau nei 2004 metais. 30,5 proc. mažiau krauta skystų ir 1 proc. generalinių krovinių. Birių krovinių krova padidėjo 21 proc. Grūdų krova išaugo net 60 proc., naftos produktų krova sumažėjo 36 procentais.
Per devynis šių metų mėnesius Kaliningrado uoste krauta beveik 11 mln. tonų krovinių. Iš jų generalinių krovinių 14 proc. daugiau, skystų krovinių 10 proc. daugiau nei 2004 metais, birių 1,5 mln. tonų, arba 9,4 proc. mažiau nei pernai. Konteinerių krova išaugo 52 proc. (nuo 50 282 TEU 2004 m. iki 76 350 TEU 2005 metais), naftos produktų 11 proc. (nuo 5,9 mln. t 2004 m. iki 6,6 mln. t 2005 m.), sumažėjo ferolydinių bei metalų krova, atitinkamai 37,5 proc. ir 1 proc.
Vidmantas Matutis