Pamarį vėl sukrėtė vadinamieji žuveliokų skandalai. Paaiškėjo daugybė nelegalios žvejybos ir prekybos žuvimi faktų.
Dvejus metus rinko informaciją
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimų vyriausiosios valdybos pareigūnai, dalyvaujant aplinkos apsaugos ir mokesčių inspekcijų atstovams, Šilutėje atliko apie 50 kratų. Jų metu buvo rasta įvairių pažeidimų.
Patikrinimas nebuvo atsitiktinis. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Kęstučio Šiliausko teigimu, departamento pareigūnai apie dvejus metus aiškinosi, kiek yra neteisėtų žuvų supirkimo punktų, ar iš marių grįžę žvejai žuvis iškrauna nustatytose vietose.
Surinktą informaciją aplinkosaugininkai kas mėnesį teikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Apie rastus sanitarijos pažeidimus informuodavo Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnus.
Daugybės Kuršių mariose surengtų reidų duomenys Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams kėlė įtarimų. Pavyzdžiui, kodėl žvejų įmonės, turėdamos mažus žuvų sugavimo limitus, verčiasi žvejyba? Buvo patikrintos visos verslo grandys – pradedant žvejyba ir baigiant produkcijos pardavimu.
Pradėjo ikiteisminį tyrimą
Patikrinimo metu surinktą informaciją pareigūnai dar tikslina. Tačiau keliems asmenims jau pareikšti įtarimai.
Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Simono Minkevičiaus teigimu, ypač stambaus masto pažeidimų rasta Šilutėje registruotoje Rusnės saloje veikiančioje Sauliaus Puidoko žuvų perdirbimo įmonėje. Nemažas kiekis žuvų (daugiausia silkių) nupirkta be apskaitos dokumentų. Įtariama, kad jos įsigytos viename iš Latvijos uostų. Kitos patikrinimo metu rastos žuvys gali būti pirktos iš mariose nelegaliai žvejojančių brakonierių.
Anot prokuroro, šis patikrinimas ne vienintelis. Panašūs reidai pamaryje buvo surengti pavasarį ir vasarą. Iš patikrinimų duomenų aiškėja, kad marių žvejams skirtos žuvų sugavimo kvotos viršijamos kelis kartus. Analizuojant žvejybos žurnalus, kuriuose įrašomi sugautų žuvų laimikiai, į akis krenta keista „aritmetika”. Kai kontrolieriai išplaukia tikrinti žvejų valksmų į marias, sugautų žuvų kiekiai padidėja kelis kartus. Kai žvejų niekas nekontroliuoja, sugautų žuvų kiekiai įrašomi dvigubai ar net trigubai mažesni. Vaizdelis maždaug toks: visus metus žvejybos įmonių vyrai per parą sugauna po kelis šimtus kilogramų žuvų, o kai pasirodo inspektoriai – po kelias ar keliolika tonų. Jei tokia žvejyba bus nedraudžiama, ateityje gamtai gali būti padaryta nepataisoma žala, svarstė prokuroras. Labai svarbu sugriežtinti mariose sugaunamų žuvų apskaitą, kad ji būtų ne „popierinė”.
Anot S.Minkevičiaus, įvairių sukčiavimų yra ir krante. Pavyzdžiui, žvejybos įmonės atstovo ar perpirkėjo dokumentuose įrašyta, jog veža 10 kilogramų žuvų, o patikrinus jų randama 100 kilogramų. Jeigu toks „vežėjas”, pamatęs kontrolierius, spėja savo popieriuose prirašyti nulį, tai nė lapė nesuuos, jog sukčiaujama. Kai žuvų kiekiai apskaitos dokumentuose nurodyti menkesni, tai ir mokesčiai yra mažesni.
Nors pažeidimų rasta ir daugiau, bet ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dėl S.Puidoko įmonės veiklos. Prokuroro teigimu, kreiptasi į įvairių sričių specialistus, kad jie įvertintų, kokia žala padaryta valstybei dėl nelegalios žvejybos ir prekybos žuvimi. Po to bus sprendžiama, ar bylą nutraukti, ar ją perduoti teismui.
Žvejai nesijaučia kalti
Kuršių marių žvejų susivienijimo „Lampetra” vadovas Virginijus Domarkas teigė, kad žvejai pavargo nuo geležinės kontrolės ir tikrintojų srauto. Kartais tas pats žvejys per dieną tikrinamas po du ar tris kartus. Vieną kartą mariose, paskui – išlipęs į krantą, kai iškraunamos žuvys, o trečiąjį, kai jos vežamos parduoti.
Nereikia manyti, kad žvejai gali net savo reikmėms sugautų žuvų pasiimti, kiek nori. Yra nustatyta tvarka. Pirmiausiai laimikis pasveriamas, surašomi atitinkami dokumentai. Jeigu žvejui reikia didesnio žuvų kiekio savoms reikmėms, tai jis turi už tas žuvis sumokėti valstybei. Sugedusias ar paukščių sukapotas žuvis, patekusias į tinklus, taip pat leidžiama nurašyti tik pagal aktą. Iš kur tos kalbos, kad žvejai savavaliauja? Reikia pateikti konkrečius atvejus ir skaičius, o ne kalbėti apskritai, piktinosi marių žvejų atstovas.
V.Domarko nuomone, jeigu ir ateityje situacija nesikeis, verslinė žvejyba Kuršių mariose neturi ateities. Žuvų sugaunama vis mažiau. Po 100 tonų per metus sužvejoja vos kelios įmonės. Visi „Lampetros” susivienijimo žvejai kartu per metus sugauna apie 1200 tonų žuvų. Iš kur kontrolieriai „lupa” šimtus neapskaičiuotų žuvų tonų, žvejai nesupranta. Gali būti, kad nagus čia prikiša brakonieriai ar perdirbėjai žuvis perka „iš šalies”. Tačiau sukčiavimu negalima kaltinti visų daugelį metų žūklaujančių žvejų, kurių gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis yra žvejyba mariose.
„Lampetros” žvejų susivienijimo vadovo nuomone, jeigu pramoninė žvejyba valstybei nepriimtina, tai žvejams turėtų būti sumokėtos kompensacijos už tai, kad jie netenka verslo, o ne įrodinėti, jog jie yra užkietėję brakonieriai.
Adelė Žičkuvienė