Pedagogai grasina streiku, ministerija tokiu profsąjungos sprendimu stebisi

Ketvirtadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos prezidiumas pritarė siūlymui surengti įspėjamąjį pedagogų streiką ir, jei reikės, kraštutinėmis priemonėmis reikalauti, kad kitais metais 30 procentų būtų padidinti švietimo darbuotojų atlyginimai, įvesta klasės vadovo pareigybė, laipsniškai iki 600 sumažintas vaikų skaičius mokyklose.

Streiko organizatoriai taip pat sieks, kad moksleivių skaičius pradinėse klasėse būtų sumažintas iki 20, 5-8 klasėse – iki 24, vyresnėse – iki 22 moksleivių.

Paremti streiką ir jo reikalavimus ketvirtadienį buvo pakviesti ir profesinių sąjungų skyrių vadovai.

„Streiko koordinavimo tarybos posėdį šauksime lapkričio 10-ąją. Tačiau iki to laiko dar bandysime derėtis dėl reikalavimų su Seimo partijomis, Švietimo ir mokslo ministerija. Siekti savo tikslų derybose geriau, nei iš karto pulti į kraštutinumus”, – Eltai sakė per 30 tūkstančių švietimo darbuotojų vienijančios didžiausios pedagogų profesinės sąjungos Lietuvoje vadovas Aleksas Bružas.

Pedagogų apklausos duomenimis, daugiausiai streiko rėmėjų – Žemaitijoje ir Vilniaus regione, mažiau – Aukštaitijoje.

Apie įspėjamąjį pedagogų streiką išgirdęs Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys Eltai sakė, švelniai tariant, nustebęs tokiu profsąjungos tarybos sprendimu.

„Trečiadienį drauge su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku A. Bružu teko dalyvauti naujos pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos pristatyme Seime, kur buvo pasakyta, kad ministerija padarė viską, ką galėjo, kad pedagogams greičiau nei planuota pakiltų atlyginimai”, – teigė ministerijos atstovas.

Pasak A. Plikšnio, spalio 11 dieną švietimo ir mokslo ministrui pavyko įtikinti Vyriausybę, Premjerą, Finansų ministeriją, kad pedagogų atlyginimai būtų padidinti 8 mėnesiais anksčiau – nuo sausio 1 dienos.

„Sutinkame, kad mokytojai uždirba nepakankamai. Tačiau mes, kaip valstybės institucija, turime derinti ne tik švietimiečių, bet visus valstybės interesus, nes darbo užmokestį reikia didinti ir kitų profesijų žmonėms”, – pabrėžė ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius.

Tai, kad prie numatytų 73 mln. litų pedagogų darbo užmokesčio didinimui papildomai buvo skirta dar 60 mln., A. Plikšnio nuomone, yra daug.

„Dar galiu pasakyti, kad Seime, ministerijoje svarstoma galimybė pedagogų darbo užmokestį didinti ir nuo 2006 metų rugsėjo. Taigi gali atsitikti, kad bus dar vienas atlyginimų kėlimas”, – pridūrė ministerijos atstovas.

Jo teigimu, nė viena kategorija darbuotojų neturi 8 metų programos, kurioje numatyta, kaip iki 2013 metų bus didinami pedagogų atlyginimai.

Vyriausybės patvirtintame dokumente numatyta, jog iki 2009 metų mokytojų darbo užmokestis išaugs 35 procentais, nuo 2010 iki 2013 metų – dar 27 procentais. „Taigi per 8 metus mokytojų atlyginimai vidutiniškai padidės 860 litų, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė gyventojams didins bazinę mėnesinę, minimalią algą, ar ne”, – sakė A. Plikšnys.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo mokytojai per mėnesį vidutiniškai uždirba 1412 litų. Iki 2009-ųjų vidutinis mėnesinis pedagogų darbo užmokestis turėtų siekti 1800-1700 litų.
2005-10-20 17:38

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.