Vis labiau pasaulyje plintant paukščių gripui paukštienos pirkimas praktiškai nemažėja: žmonės padiskutuoja apie viruso keliamą pavojų, tačiau paukštieną perka noriai. Prekybininkai irgi teigia pasitikintys šalies Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.
Paukščių gripui mažiausiai atsparios vištos ir kalakutai, tačiau užsikrėsti šia pavojinga ir žmonėms potencialiai mirtina liga valgant apdorotą jų mėsą praktiškai neįmanoma. Taip tikina specialistai, užtikrinantys, jog paukštiena, perkama parduotuvėse, yra tinkamai apdorota.
Pasak Panevėžio apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Valdemaro Kontauto, mėsa būna termiškai apdorota ir nepavojinga.
Pasitiki specialistais
Jono Katino – žinomo verslininko ir privačių parduotuvių savininko – nuomone, ši pasaulinė paukščių gripo problema šiuo metu yra gal kiek per daug išpūsta.
„Paukščių gripas atėjo iki Europos, ateis ir iki Lietuvos”, – neabejoja verslininkas. Tačiau tikino pasitikintis šalies veterinarijos tarnybomis, jų sugebėjimu užkirsti kelią masiniam ligos plitimui. Dėl to, J.Katino manymu, ir ši liga Lietuvai ne itin pavojinga, nebus masinių ligos židinių.
„Nepasakyčiau, kad sumažėjo paukštienos pirkimas. Kartais pasikalbu su pirkėjais. Jie žino, kad grėsmė artėja, tačiau pasitiki šalies veterinarijos tarnybomis, jų sugebėjimais. Patys didmenininkai, iš svetur vežantys paukštieną, taip pat yra labai atsargūs”, – kalbėjo J.Katinas.
Paties verslininko parduotuvėse daugiausia prekiaujama Lietuvoje išaugintomis vištomis, o prieš didžiąsias metų šventes – ir žąsiena, antiena.
Paklausa kol kas nemažėja
Didieji Lietuvos paukštynai kol kas nepajuto sumažėjusios paklausos jų produkcijai. Privačios paukštininkystės įmonės taip pat neigia, kad pardavimas mažėja.
UAB „VP Market” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė tikina, kad kol kas kalbos apie paukščių gripo plitimą Europoje įtakos paukštienai pirkti neturėjo: pirkėjai mėsos nuperka kiek ir visada. Įmonės prekybos tinklas daugiausia prekiauja vietine produkcija, tačiau paukštienos atvežama ir iš Lenkijos bei Olandijos.
„Visa produkcija yra tikrinama. Be to, sprendimus dėl leidimo prekiauti vienais ar kitais produktais priima Maisto ir veterinarijos tarnyba”, – kalbėjo V.Jakubauskaitė.
Apribojo kontaktus su išore
PB vakar pakalbintas Panevėžio rajone kalakutų ūkį turintis Rolandas Kiškis sakė, kad, baimindamasis paukščių gripo, ėmėsi įvairių atsargumo priemonių. Prie paukščių neleidžiami pašaliniai žmonės, apriboti jų kontaktai su išore.
„Anksčiau kalakutus dar išleisdavome į ganyklas, tačiau dabar to nebedarome. Nebeduodame ir nupjautos žolės – lesiname tik specialiu pašaru. Tačiau čia kaip ir su žmonėmis – nežinai, kur gali susigriebti gripą”, – aiškino ūkininkas.
R.Kiškis šiuo metu augina apie 2000 kalakutų, jų mėsą parduoda turguje.
„Kai kurie žmonės juokais pakalba apie gripą, tačiau realiai netiki, kad jis iki mūsų ateis. Vis dėlto pirkimas per šią savaitę sumažėjo. Matyt, žmones ši informacija veikia”, – spėliojo R.Kiškis.
Jau apsidraudusieji laimėjo?
Jei Lietuvoje būtų registruotas nors vienas patvirtintas paukščių gripo atvejis, paukščius tektų pradėti naikinti: ūkininkai ir paukštininkystės bendrovės patirtų milžiniškų nuostolių. Kas juos kompensuotų, neaišku.
Bendrovės „Lietuvos draudimas” Turto vertinimo skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas PB balso skaitytojams primena, kad draudžiant gyvulius yra numatyta galimybė apsidrausti ir nuo paukščių gripo. Deja, šiuo metu šios paslaugos siūlymas pristabdytas: draudimo bendrovė nori įvertinti rizikos galimybę, jos pasireiškimo mastą ir perdraudimo bendrovių sąlygas. Bet jeigu paukščių gripas pasireikštų jau dabar ir tektų naikinti paukščius, galiojančių draudimo sutarčių savininkams (kurių draudimo sutartyse esančiame ligų sąraše įrašytas ir paukščių gripas) nuostoliai būtų atlyginti.
Daiva Savickienė