Lietuvoje dirbantiems antstoliams atsiveria galimybės vykdyti teismų sprendimus ne tik šalies viduje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Savo ruožtu ES valstybių antstoliai įgauna teisę vykdyti nacionalinių teismų sprendimus Lietuvoje.
Nuo šių metų spalio 21 dienos pradedamas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 807/2004, kuris padės išvengti teismų sprendimų pripažinimo procedūros ir suteiks galimybę iš karto pradėti vykdymo procedūras ES šalyse.
Reglamentas numato, kad savo šalies teisme gavus neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, nebereikės kitoje valstybėje kreiptis į atitinkamą teismą su prašymu pripažinti pirmosios valstybės teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti. Reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui.
Reglamentas galioja visose ES šalyse, išskyrus Daniją.
Tačiau naujuoju reglamentu nustatyta sprendimų vykdymo tvarka galios tik tiems teismų sprendimams, kurie bus priimti po šio reglamento taikymo pradžios – t. y., po 2005 metų spalio 21 dienos.
„Šis reglamentas yra ypač svarbus teisės aktas naujosioms Europos Sąjungos valstybėms, tarp jų ir Lietuvai. Kol gyvenimo lygis mūsų šalyje gerokai žemesnis negu kitose senojo žemyno valstybėse, didelė dalis Lietuvos piliečių emigruoja į Vakarus. Ne vienas jų už savo nugaros palieka nesumokėtus mokesčius, alimentus ir kitas skolas”,- aiškina Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Karužienė. Jos žodžiais, reglamentas sudarys galimybę išieškotojui priverstiniu būdu „pasiekti” tokį skolininką – gauti Europos vykdomąjį raštą, pateikti jį Anglijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ar kitoje ES valstybėje esančiai vykdymo institucijai ir laukti, kol kompetentinga institucija privers emigravusį lietuvį patenkinti neginčytinus išieškotojo reikalavimus.
Svarbu žinoti, kad toks vykdomasis raštas kol kas bus išduodamas ne visose bylose, o tik tais atvejais, kai skolininkas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą dėl jo prievolių, išreiškė sutikimą savo prievoles vykdyti arba nereiškė prieštaravimų dėl jam pareikštų reikalavimų. Pavyzdžiui, siekiant išieškoti alimentus, Europos vykdomasis raštas galės būti išduodamas tada, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių sutikimu arba kai bylos baigiamos taikos sutartimi. Europos vykdomasis raštas taip pat bus išduodamas ir pagal notaro vykdomąjį įrašą.
Už antstolio paslaugas bus mokama pagal įkainius, nustatytus toje valstybėje, kurioje bus vykdomas teismo sprendimas. Sprendimo vykdymo veiksmai taip pat bus atliekami pagal konkrečios šalies nacionalinę teisę.
Bene pagrindinė problema, su kuria susidurs žmogus, turintis Europos vykdomąjį raštą ir norintis jį pateikti Lietuvos ar kitos ES valstybės teritorijoje veikiančiam antstoliui, yra tai, kad gana sunku nustatyti, kuris antstolis kompetentingas priverstinai vykdyti priimtą sprendimą, nes daugumoje ES valstybių antstoliai veikia tam tikroje ribotoje teritorijoje, o ne visoje šalyje.
Šiuo atveju Lietuvos antstolių rūmai, būdami Tarptautinės teismo antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos nariais, įsipareigoja tapti ta institucija, į kurią kreipęsis kitos ES valstybės pilietis gaus reikiamą informaciją apie antstolius, jų veiklos teritorijas, įkainius ir išlaidas, kurias žmogui teks patirti priverstinio išieškojimo procese. Disponuodami turima informacija apie antstolių veiklą kitose šalyse, Lietuvos antstolių rūmai galės patarti ir savo šalies piliečiams, norintiems Europos vykdomąjį raštą pateikti vykdymui kitose ES šalyse.
Nors Europos vykdomasis raštas kol kas išduodamas tik dėl neginčytinų reikalavimų, net ir toks jo veikimas palyginti siauroje sferoje padės stiprinti ne tik antstolių, bet ir valstybės autoritetą, pabrėžia A. Karužienė.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojama fundamentali teisė į teisingą teismą taip pat reiškia, kad teismo sprendimai turi būti įgyvendinami per atitinkamą laikotarpį. Todėl svarbu užtikrinti, kad visi asmenys, gavę iš teismo galutinį ir privalomą sprendimą, turėtų teisę į jo įgyvendinimą. Tokio sprendimo neįgyvendinimas arba delsimas jį įgyvendinti gali paversti šią teisę neveiksminga ir iliuzine, darant žalą vienai iš šalių.
Asociacija „Lietuvos antstolių rūmai”