Per vieną dieną savo organų po mirties atsisakė 68 klaipėdiečiai. Dabar uostamiestyje yra per 200 žmonių, kurie užpildė organų donoro anketą ir sutiko, kad jų organai arba audiniai po mirties būtų panaudoti gelbėjant kitų žmonių gyvybes.
Rengė akciją
Praėjusią savaitę Nacionalinis organų transplantacijos biuras kartu su nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis” visoje šalyje organizavo donorystės propagavimo akcijas, kurių metu visuomenė daugiau sužinojo apie organų donorystę, žmonės buvo kviečiami užpildyti anketas ir tapti organų donorais.
Pasaulinei donorystės ir organų transplantacijos dienai skirtuose renginiuose sutikimus po mirties tapti organų ir audinių donorais pasirašė beveik 600 žmonių.
Kaune organų donorais po mirties tapti apsisprendė 180 žmonių, iš kurių apie 80 procentų medikai. Vilniuje donorais tapti apsisprendė 100, Šiauliuose – 81, Klaipėdoje – 68, Alytuje – 67, Mažeikiuose – 26, Vilkaviškyje – 43, Panevėžyje – 30 žmonių.
Lietuva atsilieka
Nors per savaitę trukusią akciją donorų skaičius išaugo ženkliai, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje išduotų Donoro kortelių skaičius labai mažas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pasirašiusiųjų sutikimus po mirties tapti donorais yra 21 procentas, mūsų šalyje – tik 0,1 procento.
Nacionalinio organų transplantacijos biuro l.e. direktorės pareigas Julijos Širokovos teigimu, tai, kad per penkerius metus Donoro kortelės Lietuvoje išduotos tik 5 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo 124 klaipėdiečiai, rodo visuomenės abejingumą ir informacijos stygių.
Nieko nenori girdėti
Akcijos metu paaiškėjo, kad daugelyje šalies vietovių žmonės nieko nebuvo girdėję ir nenorėjo girdėti apie organų donorystę.
„Kalbinti žmonės bijojo, kad, pasirašę sutikimą po mirties tapti donorais, bus nužudyti. Daugelis buvo įsitikinę, kad jų organai netinkami transplantacijai, nors apie tai gali spręsti tik transplantologas ir tik po žmogaus mirties”, – pasakojo J.Širokova.
Dalis donorystės renginiuose dalyvavusių žmonių teigė nepasitikintys gydytojais, abejojo, ar sužinoję apie turimą Donoro kortelę medikai norės juos gydyti.
Žino šeimos gydytojas
Surengus donorystės propagavimo akciją paaiškėjo ir tai, kad daugelis žmonių jau seniai būtų apsisprendę tapti donorais, tačiau nežino, kur reikia kreiptis, kokius dokumentus užpildyti. Klaipėdiečiai skundėsi, kad to jiems negalėjo pasakyti net kelių gydymo įstaigų darbuotojai, nors šią informaciją privalo žinoti pats artimiausias medikas – šeimos gydytojas.
Sutikimą arba nesutikimą, kad po mirties žmogaus organai būtų panaudoti transplantacijai, kiekvienas gali parašyti pas savo šeimos gydytoją. Tokios anketos turėtų būti ir kiekviename ligoninės skyriuje. Žmogui tereikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir anketą užpildyti mediko akivaizdoje. Gydymo įstaiga užantspauduos šią anketą ir išsiųs į Nacionalinį organų transplantacijos centrą. Po kurio laiko žmogui į namus bus atsiųs Donoro kortelė.
Padeda artimiesiems
Ją su savimi nešiotis nebūtina, tačiau apie tokį žmogaus apsisprendimą turėtų žinoti artimieji.
Atsitikus nelaimei, kai medikai jau niekuo padėti nebegali ir žmogui konstatuojama smegenų mirtis, medikai susisiekia su Nacionaliniu organų transplantacijos centru. Čia duomenų bazėje patikrinama, ar žmogus buvo pats apsisprendęs dėl savo organų po mirties. Netgi tuo atveju, kai žmogus turi donoro kortelę, medikai savavališkai sprendimų nepriiminėja. Jie vis tiek atsiklausia artimųjų, ar šie sutinka, kad mirštančiojo organai būtų persodinti kitiems. Tokiu atveju artimiesiems lengviau apsispręsti, žinant, kokia buvo iš gyvenimo išeinančiojo žmogaus valia.
Vienas žmogus, po mirties padovanodamas organus ar audinius, gali išgelbėti septynių sunkių ligonių gyvybes.
Organų donorų šalyje laukia daugiau nei šeši šimtai žmonių. Iš jų 27 laukia dovanotos širdies, 10 – kepenų, 230 – inkstų, 353 – ragenos. Dar du žmonės laukia plaučių, o šeši – širdies ir plaučių komplekso.
Jolanta Juškevičienė