Turto pardavimo individualios veiklos apmokestinimas

Į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyrių kreipiasi daug gyventojų, prekiaujančių nekilnojamuoju turtu, prašydami paaiškinti, ar pajamos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, bus laikomos individualios veiklos pajamomis ir kaip jos apmokestinamos?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.73-3085, toliau – GPMĮ) nuostatomis, nuo 2003-01-01 gyventojai gali verstis individualia veikla. Individuali veikla apibrėžta kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, neatsižvelgiant į tai, ar ši veikla pelninga, ar nepelninga (GPMĮ 2 str. 7 d.). Individualiai veiklai priskiriama savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, savarankiška kūryba, sporto, atlikėjo, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla (išskyrus veiklą, kuri privalo būti licencijuojama). Šiai veiklai būdingi tokie požymiai:

1) tęstinumas – gyventojo sudaromiems sandoriams paprastai būdingas tam tikras tęstinumas ar atsikartojamumas.

2) savarankiškumas, t.y. kai gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt.

Gyventojas, nusprendęs vykdyti individualią veiklą (pavyzdžiui, prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą), ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą (Europos pr.105, Kaunas, II korpusas) ir pateikti prašymą (FR0792 forma) įregistruoti jį Mokesčio mokėtojų registre. Prašyme nurodomas gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, numatomos vykdyti individualios veiklos rūšis ir kt.

Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas (GPMĮ 2 str. 28 d.). Tuo atveju, kai šį turtą gyventojas naudoja savo individualiai veiklai, jis tampa individualios veiklos turtu, t.y. kai gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą.

Individualia veikla (nepriklausomai, ar veikla įregistruota nustatyta tvarka) gali būti laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – pastatus, butus; žemės sklypus – pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirtį; automobilius ir pan.

Veiklos tęstinumas suprantamas ne tik kaip pasikartojantys sandoriai, bet ir kaip ekonominės naudos siekimas (pvz., žemės sklypų dalijimas į dalis, paskirties pakeitimas, namo padalijimas ir atskirų butų įregistravimas ir pan.) – tokiais atvejais laikoma, kad gyventojas gauna turto pardavimo individualios veiklos pajamų. Taigi tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla, pavyzdžiui, tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos.

Jeigu gyventojas vykdo individualią veiklą, tai iš šios veiklos gautos pajamos turi būti deklaruojamos kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. Individualios veiklos pajamų apmokestinimo būdą gyventojas gali pasirinkti pats (net ir tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka jis nebuvo įregistravęs individualios veiklos), tačiau per kalendorinius metus turi būti taikomas tik vienas iš pasirinktų pajamų apmokestinimo būdų: – 15 proc. – jeigu iš pajamų neatimamos patirtos išlaidos veiklai vykdyti, t.y. jeigu pajamų mokestis mokamas nuo visų pajamų, arba – 33 proc. – jeigu gyventojas nusprendžia atimti leidžiamus atskaitymus, t.y. atimamos patirtos išlaidos veiklai vykdyti. Leidžiamais atskaitymais (kurių nustatymo tvarka patvirtinta finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, Žin., 2002, Nr.95-4149) laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo faktiškai patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Pavyzdžiui, jei gyventojas perka ir parduoda žemės sklypus, tai gali atimti tokio turto įsigijimo išlaidas, sumokėtus mokesčius, rinkliavas bei kitas patirtas išlaidas. Atimamos išlaidos turi būti pagrįstos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiais dokumentais.

Pajamų mokestis nuo 2005 metais gautų individualios veiklos pajamų turės būti sumokėtas iki 2006 m. gegužės 1 d. Individualios veiklos vykdytojai neprivalo mokėti avansinio pajamų mokesčio, tačiau pageidaujantieji gali jį mokėti.

Pažymėtina, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p. nuostatas gyventojo gautos pajamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą (kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje), neapmokestinamos, jeigu minėti daiktai buvo įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (GPMĮ 17 str.1 d. 21 p.). Būtina žinoti, kad gyventojui vykdant individualią veiklą, pavyzdžiui, parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, nes trejų metų lengvata taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą ir/ar teisiškai įregistruotą (registruotiną) kilnojamąjį daiktą.

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams, vykdantiems individualią (ekonominę) veiklą, už parduodamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (kai šie sandoriai nėra atsitiktinio pobūdžio ir kai per paskutiniuosius 12 mėnesių bendra sandorių suma viršija 100 000 Lt) gali atsirasti prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM. Todėl kai kuriais atvejais gyventojai privalo ne tik pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, bet ir mokėti pridėtinės vertės mokestį (18 proc.).

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, išsamesnę informaciją gali gauti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Švietimo ir konsultavimo skyriuje adresu: A.Juozapavičiaus pr. 57, 232 kab., Kaunas, bei telefonu 8~37 405333.

Kristina Laurinavičienė,

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos

Švietimo ir konsultavimo skyriaus vyr. specialistė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Specialistai konsultuoja su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.