Riazanės naftos perdirbėjams konkurencija su Vakarais – tik laiko klausimas
Užvakar Lietuvos Vyriausybė paskelbė oficialiai pradėsianti derybas su TNK-BP, Rusijos ir D.Britanijos kapitalo koncernu, pretenduojančiu pirkti „Mažeikių naftą”. Viena didžiausių Rusijos privačių kompanijų, jau valdančių šešias naftos perdirbimo įmones, neslepia planų žengti į Vakarus.
Rusijoje pagamintiems degalams dėl nepakankamos jų kokybės dar nėra plačiai atveriamos ES valstybių sienos. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau naftos perdirbimo bendrovių planuoja milžiniškas investicijas, kurias įdiegus žadama gaminti europietiškus standartus atitinkantį kurą.
Nėra paklausos
Naftos produktų kokybės klausimas Rusijoje – gana jautrus. Vietos gamintojai mušasi į krūtinę teigdami, jog vartotojams pateikiami tik kokybiški degalai, o reikalavimai naftos produktams nuolatos didėja.
Riazanės naftos perdirbimo kompanijos, kurioje praėjusią savaitę lankėsi grupė Lietuvos žurnalistų, generalinis direktorius Leonidas Rozenbergas tikino, kad bendrovė gavo oficialų Rusijos valdžios įvertinimą, jog čia gaminamas geriausias benzinas šalyje. Tačiau jis neslėpė, jog A-98 rūšies benzino Riazanės naftos perdirbimo kompanija dar negamina.
„Mūsų šalyje šis benzinas nėra populiarus”, – argumentavo įmonės vadovas ir pridūrė, jog jeigu tik būtų paklausa, kompanija reaguotų į besikeičiančias sąlygas vietos rinkoje. Kol kas Rusijoje paklausiausias A-80, A-92 ir A-95 rūšies benzinas.
Dyzelinas šiuo metu gaminamas tik „Euro 2” standartus atitinkantiems varikliams, tačiau jau per 2006-uosius bus pradėta aukštesnių „Euro 3” bei „Euro 4” standartų kuro gamyba.
Per mėnesį Riazanėje pagaminama apie 350 tūkst. tonų dyzelino, iš kurio 200 tūkst. tonų eksportuojama. Dalis šios produkcijos patenka ir į Baltijos valstybes.
Paskolas gavo iš JAV
Šiuo metu Riazanės naftos perdirbimo kompanija pretenduoja tapti viena moderniausių tokio profilio įmonių Rusijoje, nors prieš dešimtmetį jos veikla merdėjo.
L.Rozenbergas neslepia, kad 1995-aisiais, kai Tiumenės naftos kompanija (TNK) perėmė gamyklą, pastarosios ekonominė ir finansinė padėtis buvo tragiška.
„Įmonė buvo parklupdyta. Tuo metu gamykla perdirbdavo vos 6 mln. tonų naftos – tai minimalus kiekis, kad nereiktų stabdyti gamybos”, – prisiminė pašnekovas.
Naujieji savininkai nuo 1998-ųjų ėmėsi įgyvendinti grandiozinius modernizacijos darbus, kurie įvertinti 600 mln. JAV dolerių. Riazanės gamykla tapo pirmąja Rusijos įmone, kuriai paskolas suteikė JAV bankai. Didžiausios investicijos buvo skirtos naujausiai įrangai. Siekta, kad naftos perdirbimas taptų efektyvesnis, o pagaminti produktai atitiktų Vakarų Europos kokybės reikalavimus.
Taip pat susirūpinta aplinkos apsauga bei darbų sauga, kuriai anksčiau nebuvo skiriamas toks didelis dėmesys.
Užsieniečių patirtis pravertė
TNK pradėjus dirbti kartu su „British Petroleum” (BP), Riazanės naftos perdirbimo kompanijoje imtasi kitų naujų modernizacijos projektų. Šalia pasenusių, keturis dešimtmečius veikusių įrengimų iškilo paskutinės „technikos mados” pavyzdžiai, atnaujintas ir kompiuterizuotas sieros rūgšties cechas, baigiamas diegti vandenilio sektorius.
„Pastebėjome, kad Vakarų šalys iš mūsų įmonės parduoto mazuto sugeba dar „išspausti” šviesiųjų produktų. Nutarėme įdiegti naujausią perdirbimo įrangą, kad patys pasiektume kuo geresnių rezultatų”, – aiškino L.Rozenbergas ir pridūrė, kad šiuo metu gamykla pagal produkcijos kokybę užima antrą vietą, o reali konkurencija su Vakarų Europos įmonėmis – tik laiko klausimas.
Įmonės vadovas negailėjo pagyrų „British Petroleum” specialistams, tinkamai „suorientavusiems” investicijų srautus ir padėjusiems įdiegti kelis kartus efektyvesnę įrangą: „Technikos gali įsigyti bet kuri įmonė, tačiau joms tektų samdyti ir ekspertus iš užsienio. Mūsų pranašumas tas, kad bet kada galime pasinaudoti užsienio partnerių patirtimi”.
Rengiasi konkurencijai
Ambicingi planai jau nubrėžti: nuo kitų metų 75-80 proc. Riazanėje gaminamo A-92 ir A-95 rūšių benzino turėtų atitikti europietiškus standartus, o per artimiausius dvejus metus gamykla rengiasi gaminti aviacinį kurą, naudojamą užsienio orlaiviuose.
„Centrinėje Rusijos dalyje mūsų gamykla yra pati geriausia. Baigę modernizacijos projektą, galėsime konkuruoti ir su Vakarų naftos perdirbimo kompanijomis”, – neabejoja įmonės vadovas.
Pagal projektą Riazanės gamykloje galima perdirbti apie 16 mln. tonų naftos per metus. Praėjusiais metais perdirbta 12 mln. tonų, o šiemet šį rodiklį tikimasi padidinti iki 14 mln. tonų naftos. Nauji rekordai mušami ir gaminant produkciją.
Kompanijos atstovai tikina jau dvejus metus dirbantys pagal vakarietiškus vadybos principus, kuriuos taip pat padėjo įdiegti partneriais tapę britai. Tačiau, pasidairius po bendrovę, į akis dar krenta labiau sovietmečio laikus menantys lozungai („Mūsų devizas – kokybė ir patikimumas”), o kompanijos leidžiamame laikraštėlyje išdidžiai skelbiama, jog žaliavos perdirbimo planas rugsėjo mėnesį įvykdytas net 100,2 proc.
Sugriežtinti reikalavimai
Nors šiuo metu Riazanės gamykla gamybos apimtis padidino kelis kartus, iš 5,5 tūkst. darbuotojų liko tik 3,5 tūkstančio. Visi darbuotojai įmonėje turi laikytis saugos reikalavimų, kurie, įmonės atstovų teigimu, yra daug griežtesni už vietos įstatymų normas.
Visoje kompanijos teritorijoje kabo plakatai, kuriuose skelbiama, kad „saugume nėra smulkmenų”. Prieš porą mėnesių darbo vietose uždrausta rūkyti ir įvestas „sausas įstatymas”. Darbuotojai įsipareigoja vilkėti specialius darbo drabužius, būti su šalmais bei apsauginiais akiniais, o gana didelėje bendrovės teritorijoje leistinas tik 30 km/val. greitis. Tie, kuriems tokie reikalavimai nepatinka, gali ieškotis kito darbo. Sugriežtinus saugos reikalavimus, tikimasi išvengti nelaimingų atsitikimų bei gaisrų, kurie kartais pareikalauja ir žmonių aukų.
Aukštesnes pareigas užimantys bendrovės atstovai teigė, jog sugriežtinti saugos reikalavimai jokios pasipiktinimo reakcijos nesukėlė: „Protesto akcijų ir streikų nebuvo. Žmonės siekia išsaugoti darbą, kuris gana neblogai apmokamas”.
Ir tik Riazanės gamykloje dirbantys užsieniečiai puse lūpų užsiminė, jog 10-12 tūkst. rublių (apie 1-1,2 tūkst. litų) dydžio atlyginimai sunkiai dirbantiems vietos darbininkams galėtų būti kur kas didesni. Tačiau įmonės administracija nelinkusi darbuotojams mokėti daugiau. Atlyginimai kilstelėjami tik tuomet, kai tokį žingsnį žengia konkurentai, siekiantys pervilioti specialistus.
Kadangi naftos perdirbimo įmonė Riazanėje yra pati didžiausia, kur mokami didesni atlyginimai nei kitose miesto bendrovėse, darbuotojų stygiaus nejaučiama.
Gesina skandalus
Kartu su rusais pradėjusiems dirbti užsieniečiams prieš dvejus metus labiausiai į akis krito itin skurdi įmonės techninė bazė ir vietinių darbininkų sugebėjimas vilkinti darbus.
Bendradarbiai iš užsienio stebėjosi ir milžiniška įmonės teritorija, kur įranga ir cechai išdėstyti net kelių kilometrų atstumu. Tai – taip pat sovietmečio palikimas: strateginis objektas buvo pastatytas didžiulėje teritorijoje tam, kad nukritus bombai būtų padaryta kuo mažesnė žala, o įmonė galėtų toliau veikti. Šaltojo karo pėdsakų esama ir daugiau. Pavyzdžiui, sieros rūgšties gamybą reguliuojantis padalinys įkurdintas pastate-bunkeryje, kuris iki šiol yra apsaugotas nuo…atominio sprogimo.
Nors naftos perdirbėjai ir vietos, ir užsienio žiniasklaidai nuolatos vardija, kiek milijonų JAV dolerių skiriama gamtos apsaugai, vis dėlto jiems dar tenka išgirsti priekaištų dėl naftos produktais teršiamos aplinkos. Šią vasarą Riazanės naftos perdirbimo kompanija įsivėlė į kone tarptautinį skandalą, kai Rusijos žalieji, sukvietę vietos bei užsienio žurnalistus, apkaltino įmonę teršiant aplinką, kai greta gamyklos teritorijos esantis vandens kanalas buvo užterštas naftos produktais.
Riazanės įmonės atstovams šią dėmę pavyko nusiplauti. Jie įrodė, jog užteršta teritorija priklauso kaimynystėje įsikūrusiai geležinkelio stočiai. Aplinkosaugos specialistai išsiaiškino, kad naftos produktų masė ištekėjo iš stoties teritorijoje buvusio rezervuaro, o TNK-BP atstovai skandalo užkulisiuose įžvelgė konkurentų kėslus.
Svarus užnugaris
Pastaruoju metu intensyvūs modernizacijos darbai vyksta ir kitose trijose TNK-BP priklausančiose naftos perdirbimo kompanijose Rusijoje bei dar vienoje Ukrainoje. Pastaroji įmonė, atnaujinusi įrengimus, iš autsaiderės per porą metų tapo viena stabiliausiai dirbančių Ukrainos kompanijų. Bendros investicijos siekia keliasdešimt milijonų dolerių.
TNK-BP suinteresuota tolesne savo veiklos plėtra į Vakarus, todėl tebepuoselėja ketinimus įsigyti „Mažeikių naftą”. Tarp privalumų ši viena stambiausių privataus kapitalo Rusijos kompanija akcentuoja „British Petroleum” užnugarį. Pagal apyvartą, kuri pernai siekė 285 mlrd. JAV dolerių, BP yra antroji kompanija pasaulyje po JAV prekybos giganto „Wal-Mart”. BP visame pasaulyje valdo 21 naftos perdirbimo gamyklą bei 28,5 tūkst. degalinių tinklą.
Lina Navickaitė