Kauno įmonėse pigesnės darbo jėgos iš užsienio poreikis nedidėja, o darbdavius atbaido ilgos procedūros
Visoje Lietuvoje jau keletą metų iš eilės daugėja darbuotojų iš Rytų, tačiau Kaune pastebimas atvirkštinis procesas – užsieniečių mažėja. Specialistams sunku paaiškinti šį reiškinį.
Tarp lyderių – cirko artistai
Šiemet Kaune darbo leidimai jau išduoti 49 asmenims, atvykusiems ne iš ES šalių. Daugiausia jų plūstelėjo iš Rusijos (20), Baltarusijos (13). Taip pat iš Ukrainos, Moldovos, Armėnijos, Kinijos, Izraelio. Darbuotojai, atvykstantys iš ES, nuo 2001 metų neprivalo gauti leidimų, todėl oficialios jų statistikos nėra.
Iš 20 Rusijos piliečių, šiemet gavusių darbo leidimus, buvo 10 cirko artistų, kurie čia dirbo tik kelias savaites. Iš Kinijos atvyko keturi virėjai. Iš trylikos baltarusių dvylika dirba užsienio kapitalo įmonėje ir Lietuvoje praktiškai negyvena. Iš Izraelio atvykęs technologas padėjo artimiems žmonėms. Vienas armėnas dirba armėniškų patiekalų kavinėje.
Kauno darbo biržos užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje konsultantė Birutė Sarpalienė pažymėjo, kad Kaune dirbančių ne ES piliečių nuolat mažėja. Dar 1999 metais darbo leidimus gavo 182 žmonės, 2000-aisiais – 108, 2001-aisiais – 89, 2002- aisiais – 58, 2003-iaisiais – 43, pernai – 58. „Iš kiekvienų metų atmetus laikinai čia dirbančius cirko artistus, skaičiai būtų dar mažesni”, – konstatavo B.Sarpalienė.
Ilga procedūra atbaido darbdavius
Anot B.Sarpalienės, darbdavius nuo užsieniečių įdarbinimo sustabdo ilga procedūra ir dokumentų tvarkymas. Du mėnesiai skirti tvarkyti dokumentus teritorinėje ir Lietuvos darbo biržoje. Migracijos departamente šis klausimas gali būti svarstomas net iki šešių mėnesių. Už darbo leidimą metams darbdavys moka 110 litų, už dvejus metus – 220 litų. Leidimas gyventi metams kainuoja 450 litų.
„Neabejoju, kad pas mus darbuotojai iš Rytų atvyksta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių lietuviai važiuoja į Angliją. Rytiečiai čia dažniausiai yra pigi darbo jėga”, – mano B.Sarpalienė.
Kauno darbo biržos direktorius Augustinas Keturakis sakė, kad Lietuva išgyvena natūralų darbo rinkos procesą. „Darbo yra, bet lietuvių nepatenkina darbo sąlygos, todėl ieškoma darbuotojų kitur. Nemanau, kad artimiausiu metu Lietuvoje sparčiai daugės darbuotojų iš Rytų, tačiau ukrainiečių ir baltarusių tikrai sulauksime daugiau”, – mano jis.
Dauguma dirba Klaipėdoje ir Vilniuje
Lietuvos darbo biržoje iki šių metų spalio 6 d. išduoti 1183 leidimai dirbti (gauti 1456 prašymai). Pernai per visus metus išduoti 877 leidimai, 2003 metais – 609.
Šiemet į Lietuvą užsieniečiai atvyko iš 25 šalių, daugiausiai iš Ukrainos (32 proc.), Baltarusijos (25 proc.), Rumunijos (13 proc.), Rusijos (12 proc.), Kinijos (8 proc.).
Didžioji dauguma užsieniečių įdarbinami Vilniaus autotransporto ir statybos bei Klaipėdos laivų statybos įmonėse.
Daugiausiai leidimų dirbti išduota laivų korpusų surinkėjams ir suvirintojams iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos (net 398).
Lietuvoje dirba 118 suvirintojų elektra iš Baltarusijos ir Rumunijos, 114 tarptautinių reisų vairuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano ir Gruzijos, 76 virėjai ir kepėjai iš Kinijos, Turkijos, Armėnijos, Filipinų, 68 cheminės inžinerijos, naftos perdirbimo ir aviacijos inžinieriai iš JAV, Baltarusijos, Rusijos.
Filologams iš JAV, Rusijos, Kinijos, Ukrainos duoti 33 darbo leidimai, mūrininkams iš Ukrainos ir Baltarusijos – 28, aukšto slėgio magistralinio dujotiekio vamzdynų suvirintojams elektra iš Baltarusijos – 19, plakiruotojams (metalo apdirbėjams) iš Rumunijos – 19, technologinių įrenginių ir su jomis susijusių konstrukcijų montuotojams – 15, aukšto slėgio magistralinio dujotiekio suvirinimo elektra įrenginių vamzdynų montuotojams iš Armėnijos, Baltarusijos – 14, defektoskopininkams iš Baltarusijos – 9.
Pasinaudoja situacija Ukrainoje
Vienoje Kauno statybos bendrovėje dirba 20 aukštos kvalifikacijos mūrininkų iš Ukrainos. Bendrovės vadovas, nenorėjęs, kad būtų minima pavardė, sakė, jog neturėjo kitos išeities.
„Iš mūsų bendrovės į užsienį išvažiavo beveik visi mūrinininkai. Nuo seno palaikome ryšius su Ukraina, todėl ten radome gerų darbuotojų. Ukrainoje šiuo metu situacija tokia, kaip pas mus prieš dešimt metų: darbuotojų yra, bet nėra užsakymų”, – sakė direktorius.
Anot jo, Lietuvoje dirbtų daugiau užsieniečių, tačiau darbdavius į neviltį varo ilgos procedūros. „Iš pradžių „išsidirbinėja” darbo birža, paskui – migracijos tarnybos. Neturint kantrybės – prapultis”, – sakė pašnekovas.
Kauno įmonėje dirbantiems ukrainiečiams yra išnuomoti butai, kaip reikalauja migracijos tarnybos. Direktorius nenorėjo atsakyti, ar ukrainiečiams moka tiek pat, kaip ir lietuviams. „Nemanau, kad Lietuvoje smarkiai daugės statybininkų iš Rytų. Tikiuosi, kad netrukus ims grįžti lietuviai iš Vakarų”, – svarstė pašnekovas.
Samdo laikinam darbui
Kauno UAB „Euritecha” buvo įdarbinusi du kompiuterių programuotojus iš Moldovos. Direktorius Liutauras Lipavičius „Kauno dienai” sakė, kad jų darbu liko patenkintas.
„Lengva patikrinti darbuotojo sugebėjimus prieš jį priimant į darbą. Situacija mūsų sektoriuje tokia, kad prireikus greitai rasti patyrusių specialistų neįmanoma. Tada ieškoma žmonių užsienyje. Paprastai užsieniečiai Lietuvoje įdarbinami trumpam laikui atlikti konkretų projektą. Neretai jie netgi dirba ne Lietuvoje, o savo šalyje. Informacinių technologijų srityje nėra užsieniečių bumo ir nemanau, kad jis kiltų”, – sakė direktorius.
L.Lipavičius teigė, kad savo įmonėje moldavams mokėjo tokius atlyginimus kaip ir lietuviams. „Tai ne algos, bet specialistų apskritai klausimas”, – sakė jis.
Parduotuvėse užsieniečių dar nėra
Pirkėjai seniai pastebėjo, kad parduotuvėse pardavėjai dažnai keičiasi ir jų trūksta. Tačiau prekybos centruose šiuo metu užsieniečių nesimato. Didžiausią prekybos tinklą valdanti „VP Market” kol kas atideda planus kviestis dirbti darbuotojus iš kitų šalių ir tikisi konkrečių valdžios žingsnių dėl masinės emigracijos sustabdymo.
Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė patvirtino, kad jaučiamas darbuotojų stygius. „Tarp į užsienį išvykstančių yra nemažai kvalifikuotų darbuotojų, tokių kaip konditeriai, kulinarai, virėjai, mėsininkai, pardavėjai, kasininkai, todėl šių profesijų darbuotojų nuolat ieškome. Kaip įprasta užsienyje, taip ir mūsų prekybos centruose dirba nemažai moksleivių ir studentų, kuriems šis darbas yra laikina galimybė užsidirbti pinigų. Pasibaigus vasarai daugelis moksleivių ir studentų grįžo į mokslus”, – sakė ji.
Tikimasi ekonominės naudos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas teigė, kad darbuotojai iš Rytų padės Lietuvos ekonomikai.
„Dėl padidėjusios konkurencijos atlyginimai gali sumažėti tik kai kuriose srityse, tačiau nebūtinai taip nutiks. Žvelgiant plačiau, darbuotojai iš Rytų pasitarnauja geresniam vartotojų poreikių patenkinimui ir Lietuvos ekonomikai. Jie reikalingi tam, kad atliktų tuos darbus, kuriems Lietuvoje nerandama žmonių. Pavyzdžiui, kai kurie investiciniai Lietuvos ir užsienio kompanijų projektai Lietuvoje būtų neįmanomi be samdomų darbuotojų iš kitų valstybių. Tie darbuotojai, kurie atvyksta iš Rytų, leidžia kai kuriems verslams apskritai gyvuoti, tiesiogiai padeda vartotojams, pavyzdžiui, amortizuoja pakilusias statybos paslaugų kainas.
Anot G.Kadziausko, valdžia turėtų palengvinti užsieniečių įdarbinimo procedūrą ir taip padėti Lietuvos ekonomikai.
Dainoras Lukas