Lietuviai „atranda” sporto klubus

Kasmet vis daugiau šalies gyventojų reguliariai lankosi sporto klubuose. Jeigu pernai tokių buvo 84,6 tūkst., tai šiemet, kaip prognozuojama, sportuojančiųjų klubuose skaičius pasieks 100 tūkst.

Specialistų teigimu, šiuolaikiški sporto klubai yra puiki vieta laisvalaikio praleidimui ir aktyviam poilsiui. Juose sudarytos komforto sąlygos, galima mankštintis treniruokliais, lankyti aerobikos ar jogos treniruotes, pasinaudoti profesionalių trenerių bei gydytojų – kineziterapeutų – konsultacija. Sporto klubuose organizuojami ir specialūs kursai, pavyzdžiui, mankštos nėščiosioms. Yra įrengti saunų ir baseinų kompleksai.

Vieno didžiausių Vilniuje sporto klubo „Impuls” kineziterapeutė-masažuotoja Žydrė Šaltienė teigia, jog maudynės baseine rekomenduojamos nuo pat kūdikio gimimo, o treniruotis suaugusiam žmogui reikėtų bent kas antrą dieną. Tai padeda žmonėms atsipalaiduot, būti žvaliems ir energingiems. Teigiama, jog kasdieniniai jogos bei tempimo pratimai pašalina stresą.

„Nuolat sportuojantis žmogus rečiau skundžiasi įvairiais negalavimais ir susirgimais, – sakė Ž. Šaltienė, – jis nejaučia nutukimo pasekmių, rečiau serga nervinėmis ligomis, rečiau patiria galvos skausmus ir nemigą”. Be to, sulėtėja osteochondrozės progresavimas, nutolsta jos atsiradimas, mažėja tikimybė susirgti miokardo infarktu, nes sportuojant gerėja kvėpavimo funkcija, vystosi širdies kraujagyslių sistema, gerėja kraujotaka bei medžiagų apykaita.

Kaip žinoma, žmogaus sveikata ir savijauta tiesiogiai priklauso nuo jo gyvenimo būdo.
Šių dienų gyvenimo tempas yra itin spartus. Ne laiku valgoma, ne laiku miegama. Sportas dažniausiai visai pamirštamas.

Tačiau specialistai nerekomenduoja treniruotis savarankiškai ir ypatingai esant kažkokiems nusiskundimams. „Savarankiškas nugaros patempimų, stuburo iškrypimų ar kitų negalavimų gydymas gali pabloginti situaciją ir sukelti rimtą fizinę traumą”, – sakė Ž. Šaltienė.

Pasak kineziterapeuto Rimvydo Dabregos, treniruotis būtina pasitarus su kineziterapeutais. Žinodamas žmogaus pajėgumą, treneris pagal jo galimybes parenka fizinį krūvį. Taip pat pataria kokia fizinė veikla, t.y. jėgos ar kardio treniruotės jam reikalingos.
Be trenerio patarimų pratimai atliekami neveiksmingai, žmogus nepasiekia norimo rezultato, be to, yra galimybė susižaloti.

Sportas – geriausias vaistas nuo daugelį iš mūsų kasmet užplūstančios rudeninės depresijos. Kaip rodo praktika, šaltuoju metų laiku sporto klubus aplanko vis daugiau žmonių. „Pailgėjus tamsiam paros metui atsiranda hypoaktyvumas (sumažėjęs aktyvumas), greitesnis nuovargis, sumažėja ištvermė, ko išvengti galima atėjus į sporto klubus”, – sakė R. Dabrega.

Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, 2003 m. ir 2002 m. sportuojančiųjų sporto klubuose buvo atitinkamai 77,5 ir 61,5 tūkst.

Lietuvoje bent vieną kartą į savaitę mankštinasi ar sportuoja 52 proc. gyventojų, kai Europos Sąjungoje – 38 proc.

Pernai Lietuvoje veikė 982 sporto klubai.