Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, pastaruoju metu Europoje ryškėja tendencija, kad uostai plėsis į jūrą, nes vietos krante jiems jau nebeliko.
S. Dobilinskas kartu su Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Brazausko delegacija neseniai lankėsi Olandijoje. Apžiūrėjo Roterdamo uostą, jame esantį vieną didžiausių pasaulyje konteinerių terminalą, galintį priimti net 16 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) gabenančius konteinervežius laivus, susitiko su šio uosto direkcija. Pasirodo, Roterdamo uostas ketina dar gerokai plėstis. Jau rezervuota jam teritorija, kuri bus supilta jūroje.
Su Roterdamo uosto direkcijos atstovais kalbėta apie trumpųjų nuotolių laivybą. Tai vienintelis problemos sprendimo būdas įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) idėją – kuo daugiau krovinių, judančių keliais, nukreipti į laivus ir geležinkelio vagonus.
Lietuvos delegacija plaukdama laivu apžiūrėjo Amsterdamo uostą, kuriame per metus perkraunama apie 74 mln. tonų krovinių.
Pasak S. Dobilinsko, Amsterdamo uosto direkcija rodo iniciatyvą siekdama bendradarbiauti su Klaipėdos uostu. Pastarasis šiuo metu geriau dirba su Roterdamo uostu gabenant konteinerius ir naftos produktus. Klaipėdos uosto vadovo teigimu, Olandija apskritai yra didžiausia Lietuvos uosto klientė – mat jos metų apyvarta mūsų uoste daugiau kaip 3 mln. tonų krovinių.
Ir Amsterdamo uoste kalbėta trumpųjų nuotolių laivybos tema, kuri pastaruoju metu itin aktuali Europoje. Olandai domėjosi, kas šioje srityje daroma Klaipėdoje.
Klaipėdos uosto direkcija buvo pateikusi paraišką, kad ES fondai finansuotų trumpųjų nuotolių laivybos studijos, kuri kainuotų apie 5 mln. Lt, atlikimą. Tačiau ši paraiška buvo atmesta. Dabar tenka laukti kito etapo – 2007-2013 metų programų finansavimo iš ES struktūrinių fondų.
Valentinas Ubas