AB „Senoji Baltija” direktoriaus Mindaugo Rimeikio teigimu, kol kas jo vadovaujama bendrovė yra vienintelė įmonė Lietuvoje, sugebėjusi be teisminių ginčų ir kitų incidentų įvykdyti restruktūrizavimo planą ir kreditorių reikalavimus.
AB „Senoji Baltija” restruktūrizavimo planą įvykdė šiemet rugsėjo mėnesį, t. y. beveik metais anksčiau nei tai ją padaryti įpareigojo Klaipėdos apygardos teismas. Per šį laikotarpį ji grąžino apie 7 mln. Lt skolos, mokėjo einamuosius mokesčius Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai”). Tikimasi, jog dar šiemet ši bendrovė vėl atsidurs normalių, t. y. mokių, įmonių sąraše.
Skeptikų nepaisyta
2002 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė AB „Senoji Baltija” restruktūrizavimo bylą. Bendrovei buvo duotas šansas atsiskaityti su kreditoriais ir vėl tapti mokia. Tiesa, buvo manančiųjų, tarp jų ir Seimo narių, kad ši bendrovė pasmerkta bankrotui, kad toks gelbėjimosi rato metimas jai yra bereikalingas valstybės lėšų švaistymas.
Nepaisant skeptiškų vertinimų, kad „Senosios Baltijos” restruktūrizavimo planas nerealus, kad jis tik šiek tiek pailgins merdinčios įmonės egzistavimą, 2002 metų lapkričio mėnesį Apygardos teismas patvirtino tokį planą, kuris privalėjo būti įgyvendintas per ketverius metus. Juo buvo siekiama atstatyti bendrovės mokumą, sudaryti jai sąlygas išbristi iš laikinai susidariusios sunkios finansinės padėties. Pagrindiniai bendrovės kreditoriai – Mokesčių inspekcija ir „Sodra” – buvo prisiėmę atitinkamus įsipareigojimus – nurašyti delspinigius ir baudas.
Teko susiveržti diržus
Paklaustas, kaip bendrovei pavyko per trejus metus išspręsti savo problemas, M. Rimeikis atsakė: „Tai, kad mūsų įmonė atgavo mokumą – viso jos kolektyvo darnaus darbo pasekmė. Mūsų žmonės suprato, kad norėdami turėti darbo vietas ir stabilų darbo užmokestį, turi susiveržti diržus ir dirbti gerai”.
Beje, bendrovės skola, skaičiuojant ir delspinigius, ir baudas, buvo apie 24 mln. Lt. Siekiant likviduoti skolas ir tenkinant valstybės poreikius pastatai, esantys bendrovės nuomojamoje teritorijoje, adresu Nemuno g. 40, buvo perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, atsisakyta teritorijos nuomos. Už tai „Senajai Baltijai” buvo užskaitytas 3 mln. 270 tūkst. Lt vertės skolos grąžinimas. Vieną seną savo laivą bendrovė supjaustė ir atidavė į metalo laužą. Už jį gauta Europos Sąjungos kompensacija – 1 mln. 530 tūkst. Lt – taip pat buvo skirta atsiskaityti su kreditoriais.
Lems teismo nutartis
Šiuo metu „Senojoje Baltijoje” dirba 49 darbuotojai. Atlyginimai jiems mokami reguliariai kiekvieno mėnesio 5-7 dienomis. Bendrovės administracija jau kuria ateities planus. Neatmetama galimybė plėtoti bendrovės laivyną (šiuo metu ji turi 8 žvejybos laivus), statyti administracijos pastatą. Pirmiausia norima baigti restruktūrizavimo procesą, o tada sudaryti veiklos planą penkeriems metams, nusprendus, kur pirmiausia reikėtų investuoti lėšas – ar į žuvies perdirbimą, ar į laivyno atnaujinimą.
M. Rimeikio teigimu, šiuo metu bendrovė jau kreipėsi į „Sodrą” ir Mokesčių inspekciją su prašymu vykdyti savo įsipareigojimus, numatytus restruktūrizavimo plane. Kai tai bus padaryta, „Senosios Baltijos” administratoriaus UAB „Šiauleksa” įgaliotasis asmuo Antanas Rimkus sušauks bendrovės kreditorių komitetą, bus rašomas bendrovės restruktūrizavimo baigimo aktas. „Senoji Baltija” bus baigta restruktūrizuoti Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Tik teismas gali konstatuoti, kad savo įsipareigojimus įvykdė tiek kreditoriai, tiek bendrovė.
„Manau, kad restruktūrizavimo baigimu turėtų būti suinteresuotos tiek Mokesčių inspekcija, tiek „Sodra”, nes mes įvykdėm visus įsipareigojimus. Todėl mūsų bendrovė nebeturėtų būti restruktūrizuojamų įmonių, kitaip sakant, laikinai sunkumų patiriančiųjų sąraše,- sakė M. Rimeikis. – Tikiu, kad iki Naujųjų metų sulauksime mums palankios teismo nutarties.”
Žuvų aukciono nėra
Didžiausia problema šiuo metu ką tik ant kojų atsistojusiai bendrovei – Lietuvoje nebeliko konkurencijos tarp žuvies supirkėjų. Tokios lietuviškos bendrovės kaip „Plungės šaltis”, „Norvelita”, „Kraitenė” šiemet jau praktiškai žuvies nebesuperka. Vienintelė likusi bendrovė, superkanti žuvį – UAB „Provit Industria”. M. Rimeikio manymu, nustatyti žuvies kainą rinkoje galima tik tada, kai yra bent keli jos supirkėjai.
Vis dar tebelaukiantys žuvų aukciono žvejai jau prarado viltį, kad jis greitai pradės veikti. Pasak M. Rimeikio, šiuo metu daugelis Lietuvos laivų, žvejojančių Baltijos jūroje, jau išgaudė savo menkių kvotas. Laivų savininkai, kurie neretai yra ir kapitonai, neturi laiko ieškoti, kam galėtų parduoti vadinamąją baltąją žuvį.
Būtų paskutinis smūgis
Paklaustas, ar kuro brangimas nėra didžiausia žvejų problema, M. Rimeikis atsakė: „Jeigu kuras dar brangs, o žuvies kainos liks tokios pačios, tada žvejai jau turės džiauti tinklus ant kranto. Tada jūreiviai privalės ieškotis kito verslo, laivai stovės pririšti prie krantinių, juose budės tik sargai, nes jau bet kokias žuvis gaudyti bus nebepelninga. Kol kas mes naudojamės vienintele lengvata – už kurą nemokame akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kurui pabrangus, o žuvims ne, būtų suduotas paskutinis smūgis. Mūsų žvejai dar neatsigavo nuo Europos Sąjungos sprendimo menkių žvejybos draudimo sezoną šiemet pailginti iki 4 mėnesių”.
Už toną kuro, be akcizo ir PVM, žvejai dabar moka 1990 Lt. Jiems tai dideli pinigai. Per parą vienas žvejybos laivas vidutiniškai sudegina 800 – 1100 kg kuro, o tokie laivai kaip mažieji žvejybos traleriai šaldytuvai per dieną sudegina iki 2 tonų kuro. Artėja žiemos sezonas, kurio metu bus dar didesnės kuro sąnaudos. Tona menkės dabar kainuoja 4900 Lt. Turint omenyje, kad dar reikia mokėti žvejams atlyginimus, kitas išlaidas, laivo savininkui ne kažin kas ir belieka. O jeigu, neduok Dieve, dar suplėšomas tralas, padėtis būna nepavydėtina.
Dalia Bikauskaitė