Iš beveik devynių šimtų vaikų, gyvenančių sunkiomis sąlygomis ir dėl to patekusių į Klaipėdos miesto vaiko krizių centro socialinės rizikos sąrašus, specialistai išskiria apie dvidešimt ypač sunkių jaunųjų klaipėdiečių, nuolat bėgančių iš namų, sulaikomų, apgyvendinamų centre, tačiau ir vėl grįžtančių į gatvę.
Anot specialistų, šelpiami praeivių, tokie jaunieji pinigų kaulytojai savo malonumams neretai išleidžia netgi daugiau nei šeimose gyvenantys vaikai. Tad kyla pavojus, jog prie to pripratę, netrukus jie ims jau nebe kaulyti, o reikalauti.
Elgetauti būtinybės nėra
LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtina, esą šiandien valstybė šimtu procentų užtikrina vaiko gyvenimo sąlygas ir saugumą, tad tam, kad vaikai gyventų šiltai, būtų aprengti ir pavalgę, esą visiškai nereikia valkatauti ir elgetauti.
Nepaisant to, Klaipėdos vaiko krizių centro direktorės pavaduotojos Skaidrės Račkauskienės teigimu, vaikai ne tik toliau valkatauja, bet ir prisigalvoja vis naujų būdų pinigams kaulyti.
„Dažnai kaltinami mes, esą neatliekame savo pareigų. Tik niekas nesusimąsto, kad pirmiausia atsakomybė turi tekti apleistų vaikų tėvams ir kad vieni socialiniai darbuotojai tos problemos neišspręs. Darome viską, ką tik galime, kartais net rankos nusvyra, kai į šeimą sugrąžintas vaikas po savaitės vėl randamas gatvėje. Tuomet atsiduriame tarsi užburtame rate, nes viskas prasideda iš naujo”, – sako S. Račkauskienė.
Per dieną – po 100 litų
Socialiniams darbuotojams paprastai būna žinomos valkataujančių vaikų susibūrimo vietos, tačiau jų „progresas” kartais stebina net visko mačiusius specialistus.
„Pavyzdžiui, sužinoję, kad savaitgaliais ne visada dirbame, vaikai įsigudrina elgetauti prie bažnyčių, kur visai neblogai „uždirba”. Apklausų metu paaiškėjo, kad tokie vaikai per dieną susirenka net iki 100 litų”, – pasakojo direktorės pavaduotoja.
Anot jos, šiemet buvo pastebėta ir tai, kad jaunieji pinigų kaulytojai, nusižiūrėję nuo suaugusių elgetų, ėmėsi ir „meninės” veiklos – vaikai gatvėse groja dūdelėmis ar gitaromis, dainuoja ir pan.
S. Račkauskienė atkreipia dėmesį ir į vaikų migraciją. Būna, kad bėgdami nuo savo šeimos ar globėjų, vaikai apkeliauja visą šalį. Pavyzdžiui, pernai trijų parų laikinas prieglobstis Klaipėdoje buvo suteiktas 44 vaikams iš kitų miestų ar rajonų. Be to, buvo aptiktas butas Palangoje, kur elgetaujantys vaikai kurį laiką gyveno už naktį šeimininkams mokėdami po penkis litus.
Pasak specialistės, gatvės vaikų kompanijose vyksta rimta konkurencija, tai – tarsi kova dėl būvio. Todėl pasitaiko, kad jie būna reketuojami ar patys reketuoja savo draugus, su kuriais kartu valkatauja. Būna, kad vaikai ateina į centrą žiauriai sumušti.
Valgyti nenori
Kasdien apsilankantys mažamečiai pinigų kaulytojai jau seniai nebestebina ir Klaipėdos viešųjų maitinimo įstaigų darbuotojų bei klientų. Tačiau atsakydami į klausimą, ar bent kartą jie bandė iškviesti policijos ar Vaiko teisių tarnybos pareigūnus, – tik purto galvas.
Viena klaipėdietė „Vakarų ekspresui” pasakojo, kaip prie jos, pietaujančios kavinėje, priėjo kokių aštuonerių metų mergaitė. „Ji trumpai išdėstė gana įtikinamą savo gyvenimo istoriją ir ėmė laukti, kol išsitrauksiu piniginę. Pasiūliau jai nupirkti maisto ir papietauti kartu. Mergaitė žaibiškai atkirto, jog gatvėje jos laukia broliukas ir kad turinti pamaitinti ir jį. Tuomet pasiūliau atsivesti brolį, nes pinigų neduosiu. Žodžiu, istorija baigėsi tuo, kad broliuko ji taip ir neatsivedė. Buvau nustebinta vaiko įžūlumo ir gudrumo. Pati taip niekada nesugalvočiau”, – pasakojo pašnekovė.
Patinka taip „uždirbti”
Pasak Vaiko krizių centro vyriausiojo socialinio darbuotojo Roberto Kavoliaus, toks vaikų elgesys – ne naujiena. Kad gautų pinigų, gali prisigalvoti įvairiausių istorijų.
„Pabendravę su vaiku, išsiaiškiname, kad tėvai šito neverčia. Tuomet galime daryti prielaidą, jog jiems patinka toks gyvenimo ir lengvų pinigų prasimanymo būdas”, – sako R. Kavolius.
Jis tikina, kad savo malonumams, saldumynams, kompiuteriniams žaidimams ir kitiems pirkiniams šie vaikai per dieną išleidžia tiek, kiek normalioje šeimoje gyvenantis vaikas negauna per visą mėnesį.
Ta reakcija į valkataujantį vaiką, kaip į našlaitį, – netinkamai išreiškiama, – teigia socialinis darbuotojas.
„Pinigų davimas ar nedavimas nėra išeitis iš padėties. Tai greičiau meškos paslauga pačiam vaikui. Tereikia tik įsivaizduoti, kokių pasekmių galime sulaukti. Ilgainiui vaikas, gaudamas pinigų iš praeivių, gali pradėti jų ir reikalauti, o kaip tai daroma, tikriausia nereikia pasakoti, – ironizuoja R. Kavolius. – Bėda ta, kad pati visuomenė labai abejinga. Žmonės kasdien sutinka tokių vaikų, bet nepraneša apie tai mūsų tarnybai ar bent policijai. Susidaro įspūdis, kad piliečiams ne taip jau ir svarbu, kas su tokiu vaiku bus rytoj”.
Tėvams – administracinė atsakomybė
Šiomis problemomis šiandien Klaipėdoje žadanti domėtis vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė sako, jog vaikų valkatavimas ir elgetavimas niekada nebuvo iškeltas į prioritetinę sritį ir kad dauguma savivaldybių tam skiria per mažai dėmesio.
Kontrolierė patvirtina, kad valkataujančių vaikų veikla iš tiesų yra plati bei įvairiapusė. Anot jos, pavyzdžiui, Vilniuje užfiksuota atvejų, kai mažamečiai vaikai senamiestyje pardavinėjo gėles – įtariama, kad dažniausia jos būna vogtos pačių vaikų ar jų tėvų.
R. Šalaševičiūtė sako svarstanti galimybę taikyti tėvams administracinę atsakomybę – gal bent tai nors kiek skatintų atsakomybės už savo atžalas jausmą.
Juolab kad pranešimų apie valkataujančius vaikus R. Šalaševičiūtė tikina dažnai sulaukianti iš kaimynų ar pažįstamų tokių šeimų, kurios net nėra ir niekada nebuvo socialinės rizikos sąrašuose.
Rūta Žalandauskienė