Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojai, nesulaukdami savo dviejų mažamečių pacienčių iš Panevėžio, sunerimo.
„Mergaitės tiesiog dingo. Gal žurnalistai gali jas surasti?” – prieš kelias dienas „Panevėžio rytas” sulaukė prašymo iš sostinės medikų.
Gydytojai sakė neįsivaizduojantys, kur dingo jų pacientės. Jų teigimu, smarkiai apdegusioms mergaitėms reikalinga nuolatinė medikų priežiūra ir gydymas, joms toliau būtinos operacijos, padarysiančios jų gyvenimą kokybiškesnį.
Todėl tai, kad po sanatorijos turėjusi dukras vėl į Vilnių atvežti motina ligoninėje nepasirodė, gydytojams kelia nerimą.
Seklių pagalbos neprireikė – prieš pusmetį siaubingai apdegusias sesutes „Panevėžio rytas” rado namie.
Pasirodo, būtiną kelionę pas Vilniaus medikus jų motina atidėlioja, nes neturi pinigų.
Brolis padegė vežimėlį
Praėjo jau daugiau nei pusmetis po vasario 7 dienos, apvertusios aukštyn kojom ir taip nelengvą daugiavaikės panevėžiečių šeimos gyvenimą.
Daugiabutyje Margirio gatvėje gyvenančių 40-metės Irenos Žalytės ir 28 metų Mykolo Jablonskio šeimoje tuo metu augo 7 vaikai – beveik 4 metų Sigitas, metais jaunesnis Ruslanas, pusantrų metų Aleksandras,
pusės metų dvynukės Viktorija ir Lilijana bei dar du sūnūs, kurių I.Žalytė anksčiau susilaukė nuo kito vyro – 17-metis Arūnas bei 15 metų Leonas.
Nelaimės rytą gausios šeimos motina išėjo į mokyklą pasikalbėti su pedagogais dėl vieno iš vyresniųjų sūnų. Penki mažyliai liko namie su tėvu.
Pritrūkęs pieno, M.Jablonskis nusprendė nueiti jo nusipirkti, palikęs vaikus vienus bute. Tuo metu dvynukės miegojo vežimėlyje, trys vyresnieji berniukai žaidė.
Kai apie 11 valandą vyras grįžo iš netoliese esančios parduotuvės, namus rado pilnus dūmų ir išvydo liepsnojantį vežimėlį, kuriame tebegulėjo mergaitės. Ugnis buvo apėmusi jo gaubtą, sintetinė medžiaga lydėsi ir krito tiesiog mažylėms ant galvų.
Šoko ištiktas M.Jablonskis ištraukė dukreles iš degančio vežimėlio, užgesino ugnį ir nubėgo ieškoti pagalbos pas toje pačioje laiptinėje gyvenančio dėdės šeimą. Šie žmonės ir iškvietė greitąją pagalbą.
Dėl sunkaus dvynukių sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tik neseniai šeima gavo pranešimą iš prokuratūros, kad tyrimas nutrauktas. Buvo nustatyta, kad mergaitės nukentėjo per nelaimingą atsitikimą. Pareigūnai išsiaiškino, jog degtukus namie surado ir netyčia vežimėlį padegė mažametis dvynukių brolis.
Ištvėrė daugybę operacijų
Siaubingai apdegusios, vietomis net apanglėjusios dvynukės iš pradžių kelias valandas praleido Panevėžio ligoninėje, ten didelės medikų pajėgos suteikė joms būtiniausią pagalbą, o vėliau buvo išvežtos į Vilnių.
Toliau kova už mergaičių gyvybę tęsėsi jau Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje. Jos tris mėnesius buvo gydomos reanimacijos skyriuje, vėliau perkeltos į kitą.
Lilijai per tą laiką atliktos 9, Viktorijai – 6 operacijos: persodinta oda, tvarkyti randai. Po to mergaitės kartu su motina praleido mėnesį sanatorijoje Kauno rajone, o prieš porą mėnesių grįžo į namus.
Ugnis sudarkė mergaičių kūnus
Žurnalistus į savo namus įsileidusi I.Žalytė nepanaši į 40-metę, pagimdžiusią pulką vaikų. Ir tik lieknos, jaunai atrodančios moters akys išduoda, ką jai teko patirti – skausmas iš jų nedingsta net moteriai nusišypsojus.
Rugpjūtį metų sulaukusios dvynės Viktorija ir Lilija guli atskirose lovytėse. „Kartu jų nepalieku, nes Viktorija stipresnė, sesę parverčia, bijau, kad neužgautų”, – paaiškina motina.
Pirmą kartą pamatęs mergaites, nevalingai krūpteli. Ugnis joms buvo negailestinga – sudarkė galvas, rankas. Abi nebeturi kairiųjų plaštakų, teliko po vieną ausį, dalies kaukolių nedengia plaukai, oda randuota.
Viktorijos veidas nukentėjo itin smarkiai – nudegusi nosis, siaubingai ištempti akių vokai bei burna, daugybė randų. Jos sesers veidą ugnis pažeidė ne taip smarkiai, todėl matyti, kokių gražių bruožų juodaakių garbanių būta prieš gaisrą.
Identiškos dvynės anksčiau buvo neatskiriamai panašios, tačiau gaisras jas paženklino kiekvieną savaip.
Lilijai ugnis išdegino dalį kaukolės kaulų, todėl dabar tose vietose smegenis tedengia oda. Tiesa, medikai tikisi, kad pažeisti kaulai dar gali ataugti. Pasak motinos, iki tol tokios pat guvios kaip sesuo mergaitės vystymasis po nelaimės sulėtėjo.
„Lilija ir sunkiau į gyvenimą kabinosi, ilgiau neatsigavo”, – paėmusi abi dukreles į glėbį prisimena sunkiuosius mėnesius I.Žalytė.
Iš tiesų, Viktorija aktyviau reaguoja į aplinką, jau po kambarį važinėja su vaikštyne. Ir mums svečiuojantis ji netrukus ima žaisti su I.Žalytei į pagalbą atėjusia paaugle giminaite – ją sava kalba kalbina, kaišioja liežuvėlį.
Lilija elgiasi santūriau, nors prisitaikiusi čiumpa ant sesers kaklo kabantį čiulptuką ir susigrūda į burną.
„Taigi tu čiulptuko nemėgsti, geriau nykštuką čiulpi”, – nusijuokia iš tokio Lilijos susidomėjimo I.Žalytė.
Slepiasi nuo žmonių žvilgsnių
I.Žalytė sako kartu su dvynukėmis būdama sanatorijoje sulaukusi didelės pagalbos iš ten dirbančio psichologo. Iki tol moteris su savo skausmu buvo vienui viena. Jai kiek pajėgdama padeda motina, kiti giminaičiai, tačiau dvasinės stiprybės suteikė būtent pokalbiai su psichologu.
„Jis paaiškino, kad vaikai jaučia mano nuotaikas, todėl vien dėl jų aš turiu būti stipri”, – sako moteris, po nelaimės dėl streso netekusi daugiau nei 15 kilogramų svorio.
I.Žalytė teigia pati įsitikinusi, kad mergytės nemėgsta, kai žmonės jų gailisi, graudinasi į jas žiūrėdami. Moteris pastebėjo, jog pajutusi gailesčio kupinus žvilgsnius Viktorija stengiasi nusisukti, paslėpti savo sudarkytą veidelį.
Svetimų žmonių smalsūs žvilgsniai skaudina ir dvynukių motiną. Ji prisipažino, kad kartais ir pyktis ima dėl tokio nesupratimo. Moterį ypač įžeidė vieno kartu sanatorijoje gydyto vaiko motinos replika: „Kokios jos baisios. Geriau būtų numirusios”.
„O aš prašiau Dievo, kad tik jos išgyventų”, – prisipažįsta I.Žalytė. Jau susitaikiusi su ją užgriuvusia nelaime moteris sako jaučianti didžiulį dėkingumą Panevėžio ir Vilniaus medikams, padariusiems viską, kad jos mergytės išgyventų.
Kol buvo geresni orai, veždavusi dukras į kiemą I.Žalytė sukdavo į nuošalesnes vietas, kad kuo mažiau sutiktų smalsiais žvilgsniais varstančių praeivių.
Tačiau moteris sako su nerimu laukianti laiko, kai dvynukės paūgės ir suvoks, kaip smarkiai skiriasi nuo kitų bendraamžių. „Vaikai juk tokie žiaurūs”, – baiminasi dukroms ateityje gresiančių problemų panevėžietė.
Šeimą slegia skola
Dukrų ir visos šeimos ateitis I.Žalytei kelia nerimą. Moteris atvirai prisipažįsta, kad rūpintis šeima daugiausia tenka jai.
Romų tautybės M.Jablonskis yra bedarbis ir į namus pinigų neparneša. Todėl dabar visos daugiavaikės šeimos pajamos – maždaug tūkstantis litų, gaunami kaip pašalpos už vaikus. Iki dvynukių gimimo siuvėja dirbusi motina sako neįsivaizduojanti, kada galės grįžti į darbą – reikia rūpintis mažylėmis.
Už buto nuomą iš savivaldybės ir komunalines paslaugas daugiavaikė šeima skolinga maždaug 15 tūkstančių litų. Todėl jau kurį laiką bute išjungta elektra, karštas vanduo. Tiesa, iškraustyti gausios šeimos į gatvę valdininkai negali, tačiau milžiniškos skolos I.Žalytė sako neturinti galimybės atiduoti.
Moteris teigia ne kartą prašiusi jos šeimą apgyvendinti būste be patogumų, kad būtų pigesnis pragyvenimas, tačiau savivaldybėje jai paaiškino, jog tokių patalpų nėra.
Kelionę į Vilnių atidėlioja
Kad būtina mergaites vėl vežti į Vilnių, I.Žalytė sako nepamiršusi. Tačiau ji prisipažino, jog vis tolyn šią kelionę nukelia, nes neturi pinigų.
Pasak motinos, nors gydymas ligoninėje ir nemokamas, dvynukėms reikia daug ką pirkti – ne tik sauskelnes, bet ir įvairiausius tepalus, kremus, kurie yra nekompensuojami ir brangūs.
Buteliuko drėkinančio losjono, kainuojančio 22 litus, iškankintai dvynių odelei užtenka vos tris savaites, kas savaitę reikia pirkti randus lyginantį tepalą, kainuojantį 35 litus. Viktorijos akims drėkinti nuolatos reikia nepigių dirbtinių ašarų.
Kadangi šeima turi didelių skolų, paramos iš savivaldybės I.Žalytė sako negalinti tikėtis. Vienintelį kartą, prieš važiuodama į sanatoriją, ji buvo gavusi 250 litų vienkartinę pašalpą.
Vaiko teisių apsaugos tarnyboje patvirtino, kad I.Žalytė pagal išgales rūpinasi savo vaikais, jie auga prižiūrimi. Tačiau šeima skursta.
Žmonės, norintys padėti nelaimių prislėgtai daugiavaikei šeimai, gali pervesti pinigų į I.Žalytės sąskaitą „Hansabanke”: LT 097300010010639727.
Rasa Stundžienė
„Panevėžio rytas”