Buvęs Kauno medicinos universiteto prorektorius Žilvinas Padaiga laužo anksčiau duotus pažadus nebūti vien tik laikinosios sostinės sveikatos apsaugos ministru.
Ž.Padaigos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė kitų metų valstybės investicijų programoje Kauno medicinos universiteto klinikoms paskirti per 25 mln. litų.
Ir pats sveikatos apsaugos ministras vis dar nėra nutraukęs ryšių su Kauno medicinos universitetu.
Ketvirtį etato Ž.Padaiga dirba šio universiteto Visuomenės sveikatos fakultete.
Seimui pateiktame svarstyti projekte šio universiteto klinikų kardiochirurgijos korpuso statybai ir įrengimui kitąmet yra numatyta 21 mln. 292 tūkst. litų, klinikų elektros ūkio rekonstravimo darbams – 1 mln., medicinos technikos ir technologijų atnaujinimo programai – 2 mln. litų.
Protegavimas bado akis
Sveikatos apsaugos ministro dosnumas Kauno medicinos universiteto klinikoms vakar šokiravo ne tik Seimo opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovus.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Antanas Matulas ministro veiksmus pavadino nepadoriais: „Tai – akivaizdus protekcionizmas”.
A.Matulas teigė iš kai kurių Finansų ministerijos pareigūnų sužinojęs, esą Ž.Padaiga asmeniškai rūpinosi, kad vienoms gydymo įstaigoms numatytos lėšos būtų išbrauktos iš investicijų programos ir paskirtos Kauno klinikoms.
Parlamentaras mano, kad pasirinkti sveikatos apsaugos sistemos finansavimo prioritetai yra nesąžiningi.
Turinčiam mediko išsilavinimą konservatoriui nesuprantama, kai prioritetine laikomai Pirminės sveikatos priežiūros investicijų programai 2000-2008 metais iš viso numatyta 47 mln. litų, tuo tarpu vienai įstaigai lengva ranka pažeriama net 25 mln. litų.
Dėmesys turi būti statyboms
Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, vienam socialdemokratų lyderių Juozui Olekui ministro Ž.Padaigos pasirinkimas irgi sukėlė įtarimų.
Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas „Lietuvos rytui” pareiškė, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ilgai trunkančioms gydymo įstaigų statyboms užbaigti: „Tokių objektų yra ne vienas, tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikų kardiochirurgijos korpuso statyba. Tačiau priimant sprendimus dėl šių objektų finansavimo turi būti balansas. Dabar jis pažeidžiamas Kauno klinikų naudai”.
J.Olekas prisiminė, kad tapęs ministru Ž.Padaiga žadėjo nebūti Kauno ministru ir rūpintis vien tik šio miesto gydymo įstaigomis: „Manau, kad ministras šį pažadą kiek primiršo”.
Išskyrė tris prioritetus
Ž.Padaiga vakar „Lietuvos rytui” aiškino finansų ministro Zigmanto Balčyčio prašęs Kauno medicinos universiteto kardiochirurgijos korpuso statyboms suteikti ypač daug dėmesio.
Tačiau Darbo partijos atstovas tikino, kad tai – nacionalinio lygmens prioritetas, todėl jis nemano sulaužęs duotą pažadą neatstovauti vien Kauno interesams.
Politikas aiškino, kad svarstant valstybės investicijų programą jis išskyrė tris nacionalinio lygmens prioritetus, kuriems prašė išskirtinio finansų ministro dėmesio.
Tai – užsitęsusios Greitosios pagalbos ligoninės Vilniuje vieno korpuso statybos, kurioms užbaigti kitais metais yra planuojama skirti 12 mln. litų.
Kitas toks objektas – Šiaulių motinos ir vaiko klinikos statybos, kurios taip pat trunka jau dešimt metų. Joms baigti kitais metais numatyta 5,6 mln. litų.
Ž.Padaigos teigimu, kardiochirurgijos korpusas Kaune statomas jau nuo 1992 metų. Jeigu Seimas nuspręstų skirti planuojamas lėšas, šis objektas jau kitų metų pabaigoje esą galėtų pradėti veikti.
Tačiau ministras pripažino, kad kardiochirurgijos korpuso statybas nacionalinės reikšmės objektu įvardijo jis pats bei jo vadovaujamos ministerijos specialistai.
Tadas Ignatavičius