Greitai visiškai užžels keliai, kuriais 15 metų smalsūs ekskursantai traukė į Rokiškio rajono Tilindžių kaime veikusį senienų muziejų.
Čia juos vijo noras pasižiūrėti eksponatų, menančių laikus, kai Panemunėlyje prieš 112 metų slapta buvo suvaidintas pirmasis šalyje lietuviškas mėgėjiškas spektaklis.
Muziejų savo antrą šimtą metų skaičiuojančioje klėtyje buvo įkūręs kaimo senbuvis 62 metų Jonas Bitinas.
Nors muziejus nebuvo niekur registruotas, pasakojimai apie jį ėjo iš lūpų į lūpas ir žmonių čia niekada netrūko.
Tačiau dabar klėties durys lankytojams užvertos.
30 metų rinktas nuotraukas, paveikslus, šimtamečius buities daiktus J.Bitinas sukrovė į senovines kraičio skrynias ir užrakino po devyniais užraktais.
Stengėsi įtikti J.Miltiniui
„Panemunėlyje uždaryta pradinė mokykla, nebėra pašto, ambulatorijos, buvę gražūs kultūros namai – suniokoti ir išdaužyti. Kam čia gali būti įdomus tas mano muziejus?” – apgailestavo nusivylimo nuskurdusiu kaimu neslepiantis J.Bitinas.
Vyras ne visuomet buvo toks pesimistas. Tindžiuliuose gimęs ir augęs, J.Bitinas visą savo jaunystę praleido Panevėžyje.
Baigęs tuometę Panevėžio dailės mokyklą, jis 17 metų dirbo šio miesto dramos teatro dekoracijų gamybos ceche.
„Prisidėjau prie kiekvieno to meto spektaklio dekoracijų”, – didžiuojasi vyras.
Anot J.Bitino, sunkiausia būdavo įtikti teatre režisieriumi dirbusiam Juozui Miltiniui.
„Dekoracijas jo spektakliams gamindavome pagal žymių dailininkų sukurtus eskizus. Neretai nežinodavome, kur gauti medžiagų, kad tinkamai įgyvendintume J.Miltinio fantazijas, nes režisierius dėl medžiagų stokos savo idėjų atsisakyti neketindavo.
Sakydavo, jei nėra Lietuvoje, ieškokite Vokietijoje, o jei nėra Vokietijoje, gal rasite Amerikoje”, – legendinio teatro režisieriaus reiklumo iki šiol nepamiršo J.Bitinas.
Tačiau, anot buvusio dekoracijų meistro, už atsidavimą ir triūsą teatre tuomet dirbę trys dekoratoriai gaudavo neįkainojamą dovaną – jie kartu su pirmaisiais žiūrovais galėdavo pamatyti visų spektaklių premjeras.
Buities rutinai nepasidavė
J.Bitiną prieš 20 metų atgal į gimtinę parginė motinos liga.
Aklą ir nepaeinančią savo motiną J.Bitinas slaugė septynerius metus. Paskutiniaisiais senutės gyvenimo metais vyras metė darbą Rokiškio sūrių gamykloje, nes ligonei reikėjo nuolatinės priežiūros.
Į kaimišką buitį įsisukęs J.Bitinas vis dėlto rasdavo laiko domėtis Panemunėlio praeitimi ir kaupti visą informaciją bei daiktus, susijusius su laiku, kai Panemunėlyje kunigavo šviečiamąja veikla žymus kunigas Jonas Katelė.
Dvasininkas kartu su savo mokiniu Juozu Kubiliumi slapta, nes buvo lietuviško rašto draudimo laikai, suorganizavo vietos žmones ir suvaidino pirmąjį šalyje mėgėjišką lietuvišką spektaklį „Nepadėjus nėr ko kast” pagal J.Tumo-Vaižganto pjesę.
J.Bitinas ypač didžiuojasi tuo, kad, būdamas paaugliu, yra sutikęs ir bendravęs su spektaklyje vaidinusia Nastia Balaišyte, anuomet vienintele dar gyva spektaklio dalyve. Šviesiu protu ir guvumu stebinusi N.Balaišytė mirė sulaukusi 98 metų.
Skrynias gali atverti po 38 metų
Anot J.Bitino, skurdi kaimiška egzistencija pamažu įveikė jo entuziazmą ir norą iš paskutiniųjų puoselėti prisiminimus apie Panemunėlio krašto kultūrinį gyvenimą.
„Kai prieš daugiau nei 100 metų čia kunigavo J.Katelė, skaityti ir rašyti buvo išmokyti absoliučiai visi parapijos gyventojai, net ir senučiukės. O dabar net pradinė mokykla Panemunėlyje uždaryta, miestelis visiškai numiręs”, – dėl pasikeitusio kaimo gyvenimo sielojasi J.Bitinas.
Vyras sako atgaivos sielai gaunantis tik tuomet, kai retkarčiais į Tilindžius atvažiuoja jo teatrinių laikų bičiuliai iš Panevėžio.
Tačiau vienas sodyboje gyvenantis ir 12 šeimų bičių prižiūrintis J.Bitinas apie savo vienišumą kalbėti nenori.
Nors pokalbyje jis nuolat primindavo esąs jau senas, paklaustas apie meilės reikalus tepasakė, kad Panevėžio teatro režisierius Vaclovas Blėdis vedė būdamas šešiasdešimties. Suprask, ir jam dar ne vėlu.
Į šimtametes skrynias sudėjęs savo daug metų puoselėto muziejaus eksponatus, J.Bitinas sakė, kad jie būsią ištraukti nebent po 38 metų, kai bus minimas spektaklio „Nepadėjus nėr ko kast” premjeros 150 jubiliejus.
Vienišiumi likusiam vyrui nebaisu, kad to jubiliejaus jis gali ir nebesulaukti. Eksponatais yra pažadėjusi pasirūpinti jo krikšto dukra.
Diana Makšimienė
„Panevėžio rytas”