Pagalbos šauksmas! Už kiekvieną persiųstą nuotrauką tėvai gaus po 3 centus plastinėms operacijoms.
Tokio teksto laišką „Panevėžio rytas” prieš kelias dienas gavo iš Panevėžio savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus kartu su kitais svarbiais valdžios pranešimais.
Šalia teksto pateiktoje nuotraukoje – klaikiai kraupus vaizdas: mažylio veidelis subjaurotas baisiomis nudegimų žaizdomis, ant jo beveik nelikę odos, o vietoj vienos ausies žioji skylė.
Netikėti tik patikrintą ir oficialią informaciją skelbiančiais valdininkais, atrodytų, nėra jokio pagrindo. Tačiau šįkart teko gerokai nusivilti.
Vaizdas suspaudžia širdį
Iš trumpo teksto nesunku suprasti, kad prašoma pagalbos sergančiam vaikui.
Ta pagalba būsianti finansinė. Esą kuo daugiau visi persiųs tą laišką kitais žinomais interneto adresais, tuo daugiau vaikui bus sukaupta pinigų plastinėms operacijoms, tuo didesnė tikimybė, kad nelaimėliui bus padėta.
Lakoniškas tekstas dar labiau suspaudžia adresato širdį, kai šis atsiverčia kartu atsiųstą nuotrauką.
Jautriam lengvatikiui ši kraupi nuotrauka – paskutinis lašas pulti į pagalbą vargšei aukai ir bemat išsiuntinėti laiškus visais įmanomais adresais.
Taip ir padarė jautrūs Panevėžio savivaldybės valdininkai.
Atsiranda daug klausimų
Tačiau logiškiau mąstantiems skaitytojams pirmiausia kyla natūralus klausimas – kas jis, šitas kūdikis? Kur jis gydomas? Kas yra šios jautrumo akcijos organizatoriai ir pagaliau – į kokią sąskaitą plauks tie pinigai?
Bent kiek doriau išmanančiam internetinį ryšį vartotojui kils ir dar vienas, ko gero, svarbiausias klausimas – ar įmanoma už persiunčiamas žinutes gauti pinigų?
„Panevėžio ryto” korespondentai šito paklausė informacinių technologijų specialistų. Jų atsakymas buvo vienareikšmiškas – neįmanoma. Žinomų šalies medikų – taip pat.
Tuoj po to, kai mūsų dienraštis ėmė aiškintis šią problemą, šalies Ryšių reguliavimo tarnyba išplatino pranešimą, jog tokie ir panašūs internetiniai laiškai yra klaidinantys – juose paskelbta informacija neatitinka tikrovės.
Ryšių reguliavimo tarnyba užvakar įspėjo interneto vartotojus nepasiduoti aferistams ir neplatinti laiškų, užteršiančių interneto paštą, trukdančių gauti tikrą informaciją.
Ragino nebūti abejingus
„Panevėžio rytas” jau prieš kelias savaites iš miesto savivaldybės buvo gavęs panašų laišką su raginimu persiųsti žinutes bent keliais žinomais adresais – esą taip bus surinkta norima suma mergaitės, sergančios smegenų naviku, operacijai.
„Padaryk tai!” – taip vadinosi internetinis laiškas. Toliau buvo dėstoma, kad jei tu persiųsi šį „em-eilą” toliau, tai padėsi mažai 10 mėnesių mergaitei. Vienintelis išsigelbėjimas jai – operacija, o jos tėvai esą neturi pinigų. Už kiekvieną persiųstą laišką internetiniu paštu esą bus gauta ligonės operacijai 34 centai.
„Nebūk abejingas, persiųsk toliau!” – taip buvo baigiamas agitacinis laiškas.
Šį laišką pasirašė Edita Ostapenko, Vilniuje esančio „Snoro lizingo” pardavimo skyriaus produktų vadovė.
Antrąjį per Panevėžio savivaldybę gautą laišką su prašymu pagelbėti vaikui subjaurotu veidu pasirašė jau „Sampo” banko atstovės Jolanta Grotus bei Simona Prokopenko.
Bankų pavadinimai teikė solidumo
Solidūs bankų pavadinimai tarsi turėjo liudyti, kad laiškas yra neišgalvotas, o finansinė pagalba bus renkama ir teikiama per šiuos bankus.
Tačiau žurnalistei teko nusivilti.
Nors nurodytoms darbuotojoms iš karto ir buvo sunku prisiskambinti, tačiau kiti „Sampo” banko darbuotojai paliudijo, jog moterys tokiomis pavardėmis dirba banke. Jie nurodė ir tokius pat telefonus, kokie paskelbti internetiniame laiške.
Tačiau po kelių bandymų vis dėlto atsiliepusi J.Grotus patikino, jog nei ji, nei kolegos tų laiškų neplatino banko pavedimu, o tik gavo iš pažįstamų, susijaudino dėl nelaimės ir iškart persiuntė kitiems.
Kadangi laiške buvo nurodyta, kad medžiaga gauta iš „Trinitrono” bendrovės, žurnalistė paskambino ir į tą bendrovę. Tačiau ir čia atsiliepusi moteris pareiškė, jog ji laišką tik gavo iš kitur ir padaugino, kaip jame buvo nurodyta.
Visos moterys, atsiliepusios korespondentei, tvirtino vienu balsu, kad jas be galo sujaudino nelaimėlių nuotraukos, tad net nepamąsčiusios, ar tai tikra, iš karto išsiuntinėjusios kitais adresais.
Tiesiog griebė už jausmų
Panevėžio savivaldybės darbuotojos žurnalistei tvirtino taip pat – esą jos negalėjusios likti abejingos kitų, ypač vaikų, skausmui.
Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Irma Gritėnienė laišką su kenčiančio vaiko nuotrauka internetu gavo iš tame pačiame pastate sėdinčios kito skyriaus vedėjos Dianos Žižiūnienės.
Iš šios moters laišką gavo ir Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojas Audrius Rudys. Jis taip pat persiuntė laišką redakcijai.
Investicijų skyriaus vadovė D.Žižiūnienė teigė nesuabejojusi laiško tikrumu, nes pirmiausia ją emocionaliai paveikęs pagalbos šauksmas – atrodę tiesiog būtina pagelbėti vaikui.
I.Gritėnienė tvirtino tą patį.
„Už jausmų griebė. Juk pačios turime vaikų”, – aiškino Viešųjų ryšių skyriaus vedėja.
Pašnekovė tikino, kad ji lyg ir susimąstė, kodėl nėra nurodyta nei vaiko pavardės, nei tėvų adresų, tačiau kiti darbai nuviję abejones į šalį.
I.Gritėnienė dar pridėjo, kad ši informacija nebuvo išsiųsta su ženklu „labai svarbu”, taigi – tik šiaip sau, esą susipažinti, atkreipti dėmesį.
Paklausta, ar tokie laiškai nepriminė dar sovietinių laikų, kai paprastu paštu buvo siuntinėjami laiškai lengvatikiams apie neva didelį praturtėjimą arba laukiančią laimę, valdininkė atsakė neigiamai.
Gąsdino užgriūsiančiomis nelaimėmis
Sovietmečiu, kaip mena daugelis panevėžiečių, jaunos mergaitės gaudavo laiškus, kuriuose buvo liepiama sugalvoti didelį norą, o po to gautą laišką perrašyti kelis kartus ir išsiuntinėti kitiems.
„Jei to nepadarysi, tavęs laukia didelės nelaimės”, – buvo grasinama adresatėms.
Dažna mergaitė pabūgdavo grasinančių neva antgamtinių jėgų ir, kruopščiai perrašiusi laiškus po penkis ir daugiau kartų, išsiuntinėdavo draugams.
Sovietmečiu taip pat plito laiškai su raginimu keliais adresais išsiųsti po kelis rublius. Už tai buvo žadama, kad jau po kelių savaičių tave užplūs laiškai su pinigais ir tu tapsi bemaž milijonierius.
Neseniai „Panevėžio ryto” korespondentai gavo panašių rusų kalba rašytų laiškų ir juose taip pat buvo raginama sugalvoti kokį nors didelį norą ir, persiuntus šešis laiškus, laukti jo išsipildymo. Tekstą pasirašė kažkoks mistinis vyriausiasis žynys.
Kažkas žaidžia ciniškus žaidimus
„Man ir šitie laiškai su raginimu padėti kenčiantiesiems yra panašūs į tokias pat aferas, kvailus žaidimus. Manau, kad realiai padėti internetu persiunčiant žinutes yra neįmanoma, tai netelpa į logikos rėmus”, – sakė Panevėžio savivaldybės Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vadovė Rita Bytautaitė.
Informatikos specialistė teigė, kad pinigų gauti persiunčiant žinutes yra neįmanoma, nes neįmanoma sistema, pagal kurią būtų galima suskaičiuoti pajamas – juk internete veikia įvairiausi skirtingai atsiskaitantys tinklai.
Skyriaus vedėją piktino aferistų bandymas pasinaudoti žmonių jausmais.
„Taip, tai tarsi tie internetiniai anekdotai, tik vieni platinami tam, kad žmonės pasijuoktų, o kiti – kad jie būtų sukrėsti. Tai amoralu”, – tvirtino R.Bytautaitė.
Skyriaus vadovė šią problemą dar pasiaiškino ir su savivaldybės kompiuterių tinklą aptarnaujančia įmone. Įmonės atstovai tik patvirtino tai, ką jau buvo teigusi R.Bytautaitė.
Priminė apdegusias dvynes
Nuotrauka su kenčiančiu vaiku „Panevėžio rytą” buvo privertusi pamąstyti ir apie labai realų atvejį, kai Panevėžyje bene prieš metus vežimėlyje buvo apdegusios nė metų nesulaukusios dvynės.
Klaiki nelaimė sukrėtė tada ne vieną jautrią širdį. Paliktas su sesutėmis mažas broliukas bežaisdamas padegė jų vežimėlį ir kūdikiai taip baisiai apdegė, kad medikai beveik jau netikėjo, kad juos bus įmanoma išgelbėti.
Tačiau įvyko stebuklas – abi mergaitės, nors liepsnų ir baisiai subjaurotos, viena net netekusi ausies bei rankos delno, išgyveno.
„Gal tai tos vienos nelaimėlės nuotrauka?” – tada šmėstelėjo maža viltis apie tai, kad laiškas kviečia labai realiai aukoti jos plastinėms operacijoms.
Tuo labiau kad baisiojoje interneto nuotraukoje parodytas vaikas labiau panėšėjo ne į berniuką, o į mergaitę, buvo be ausytės.
Tačiau ir ta viltis pasirodė esanti netikra. Todėl galop galima tik spėti, jog kenčiančio vaiko nuotrauka paimta tiesiog iš interneto, o nelaimėlis gali būti ir kokio nors tolimo žemyno gyventojas.
Į Nudegimų centrą nesikreipė
Pamatęs „Panevėžio ryto” persiųstą nuotrauką, Vilniaus vaikų nudegimų centro gydytojas Vidas Misevičius pranešė, kad tokio paciento jų skyrius, gelbėjantis visos šalies apdegusius vaikus, neturėjo.
„Manau, kad tai mergaitė, apie 1 metų, nudegusi karštu skysčiu dėl vaiko nepriežiūros (ar suaugusių žioplumo, o tai yra tas pat). Po nudegimo praėjo apie 2 mėnesius, ji gydyta ligoninėje, ne Vilniuje, į Vilniaus vaikų nudegimų centrą niekas dėl jos nesikreipė”, – rašė medikas, gydęs ir panevėžietes dvynukes.
Gydytojas abejojo, ar šalyje taip apdegintas vaikas galėjo nepatekti pas šios srities specialistus, tai yra į jų centrą.
„Šiam ligoniukui tikrai reikės plastinės chirurgijos specialistų pagalbos ateityje, bet tikrai ne šiuo metu. Yra konservatyvių priemonių gydyti randams. Tai, kad jis neteko ausies, klausai nekenkia, tai yra kosmetinis defektas, kurio niekas nematys užaugus plaukams. Be to, tai augantis organizmas ir ateityje veido randuose daug kas pasikeis”, – rašė V.Misevičius.
Diskreditavo šalies medikus
Medikas taip pat teigė, kad būdas internetu uždirbti pinigų siuntinėjant žinutes yra absoliučiai neperspektyvus. Tai, anot jo, patvirtins bet kuris kompiuterių specialistas.
„Jeigu jie dar įvardija konkrečias sumas, tai darosi panašu į nelabai švarius dalykus”, – rašė gydytojas.
V.Misevičius prisipažino, jog dar šią vasarą jam teko susidurti su internetiniais prašytojais, kurie į savo aferas bandė įtraukti net JAV kongreso narius. Tai buvo užsidegusiame automobilyje nukentėję tėvas ir sūnus.
„Nenoriu pasakyti, kad jiems nereikėjo rimtos pagalbos, tačiau jie smarkiai diskreditavo Kauno medikus, kurie padarė viską, kad juos išgydytų”, – rašė V.Misevičius apie su medikais nesitarusius ir savarankiškai veikusius ligonius.
Taip pat nudegimų gydymo specialistas teigė, kad šalies medikai turi ilgalaikius ir labai gerus ryšius su Lietuvos vaikų vilties (LVV) labdaros ir paramos organizacija Los Andžele. Jeigu lietuviai medikai daugiau negali padėti ligoniams patys, siunčia juos į JAV.
Limina Kepalaitė
„Panevėžio rytas”