Nors ir dažnai minimos kaip baisiausias nuosprendis skolininkams, varžytynės šiandien jau nebėra pagrindinė turto realizavimo forma teismų sprendimų vykdymo procese.
Jos užleidžia vietą kur kas greitesniam ir patogesniam būdui, kai areštuotas turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tokiais atvejais varžytynės atšaukiamos ir priverstinis turto realizavimo procesas užbaigiamas taikiai.
„Kartu su naujuoju Civilinio proceso kodeksu 2003 metais atsiradusi galimybė skolininkams patiems parduoti savo turtą palengvino ir skolininkų padėtį, ir patį turto realizavimo procesą padarė lankstesnį”,- sako Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė. Jos žodžiais, skolininko pasirinktas pirkėjas geriausiai apsaugo skolininko interesus, pagreitina skolos sugrąžinimą išieškotojui, o kartu yra palankus ir antstoliui, nes po taikaus dviejų šalių susitarimo nebegresia bylinėjimasis teisme.
Preliminariais skaičiavimais, per 9 šių metų mėnesius pardavimai skolininko pasiūlytam pirkėjui sudarė didžiausią dalį – apie 40 proc. – visų skolų padengimo būdų po turto arešto. Atvejų, kai skolininkai atsiskaitė su kreditoriais iki planuotų varžytynių buvo apie 31 proc., o pardavimų iš varžytynių – apie 29 proc.
Tokias tendencijas rodo Antstolių rūmų apibendrinta areštuoto turto realizavimo praktika 36 antstolių kontorose. Iš viso per sausio-rugsėjo mėnesius šios kontoros buvo paskelbusios 1252 varžytynes. Iš 1128 atvejų, kai skolininkai iš dalies arba visiškai atsiskaitė su kreditoriais, 452 kartus skolininkų turtas buvo parduotas jų pasiūlytam pirkėjui ir šiuos pardavimus patvirtino teismas, 348 kartus skolininkai padengė skolas iki varžytynių, o 328 kartus turtas parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims.
Antstolių rūmai kviečia skolininkus kuo aktyviau dalyvauti realizuojant turtą, o pirkėjus – nesibaiminti pirkti areštuoto turto. Parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui yra garantijos, kad nė viena pusė neliks apgauta. Pinigai yra mokami į antstolio depozitinę sąskaitą, o jeigu pardavimo akto nepatvirtinta teismas, antstolis grąžina pinigus į pirkėjo sąskaitą. Atvejai, kai tokių pardavimo aktų nepatvirtina teismas, yra labai reti.
Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje. Pagal šį straipsnį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją arba pavesti tai padaryti kitiems asmenims. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui.
„Varžytynės yra blogiausias variantas ir dažniausiai tokiu būdu parduodamas būstas tik tokių skolininikų, kurie visai nesirūpina savo prievolių vykdymu, yra visiškai apsileidę arba degradavę”,- teigia LAR prezidiumo pirmininkė I. Karalienė.
Visiems bendrauti nevengiantiems skolininkams antstoliai teikia konsultacijas ir stengiasi išaiškinti, kad esant galimybei kur kas parankiau padengti skolą iki varžytynių arba pačiam susirasti savo turto pirkėją. Jeigu tokį turtą nuperka artimi žmonės, jis lieka šeimoje. Jeigu turtą siūloma pirkti pašaliniams asmenims, aktyvus skolininkas gali apie pardavimą paskelbti ne tik vietiniame laikraštyje bei internete, bet ir kitose žiniasklaidos priemonėse, taip pat kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras ir tokiu būdu išplėsti potencialių pirkėjų ratą. Tai padidina ir tikimybę parduoti turtą brangiau.
Antstolių teigimu, kaimiškose vietovėse iš varžytynių dažniausiai parduodami žemės sklypai, o kai dėl skolų areštuojamas žmogaus būstas, paprastai savininkas atsiveda pirkėją dar neįvykus varžytynėms. Antstolių praktikoje yra daugybė pavyzdžių, kai skolininkų pasiūlyti pirkėjai padeda areštuoto būsto savininkams susirasti kitą, pigesnį būstą ir nelikti be pastogės.
Tačiau antstoliai pastebi ir tai, kad rinkos dalyviams dar trūksta informacijos apie galimybę tokiu būdu įsigyti nekilnojamąjį turtą. Galbūt kai kuriuos pirkėjus atgraso ir pati sąvoka „areštuotas turtas”, nors iš tiesų pirkdamas areštuotą turtą žmogus nepatiria jokių nepatogumų.
„Turto areštas panaikinamas, kai teismas patvirtina turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Pirkėjas netgi išvengia notarinės procedūros, nes notaro funkcijas tokiu atveju atlieka antstolis ir teisėjas”,- aiškina I. Karalienė.
Jokių ypatingų sąlygų parduoti ir pirkti areštuotą turtą nėra – pakanka skolininko valios ir susitarimo su turto pirkėju. Tais atvejais, kai skola prilyginama turto vertei arba yra už ją didesnė, pardavimo kaina negali būti mažesnė už nurodytąją turto arešto akte. Jeigu skola mažesnė už areštuoto turto vertę, skolininkas savo pasiūlytam pirkėjui turtą gali parduoti ir už mažesnę kainą – svarbiausia, kad ji padengtų skolą.
I. Karalienės pastebėjimu, areštuoto turto savininkai patys sau labiausiai pakenkia būtent vengdami bendrauti su antstoliais. Vengimas priimti procesinius dokumentus, nenoras padėti antstoliui atsisuka prieš patį skolininką – antstolis būna priverstas formaliai taikyti įstatymų nuostatas, o formali procedūra turi ir atitinkamas formalias pasekmes. Savo ruožtu aktyvus ir geranoriškas skolininkas gali paveikti vykdymo procesą sau palankia linkme. Tada ir antstolis tampa skolininko bei išieškotojo tarpininku. Varžytynių skelbimo terminas gali būti atidedamas, jeigu areštuoto turto pirkėjas sumoka avansą, o skolininkas parašo atitinkamą prašymą antstoliui.
„Antstolio tarpininkavimas dažnai padeda šalims taikiai užbaigti procesą, nes tai jau nėra formalios procedūros. Gyvas žodis net ir labai principingam kreditoriui padaro tam tikrą įtaką – galiausiai ir jis sutinka palaukti, kol bus suderinti visų šalių interesai ir procesas bus užbaigtas taikiai”,- teigia I. Karalienė.
Asociacija „Lietuvos antstolių rūmai”