Daugiausiai žmonės įsiskolina už komunalines paslaugas
Ir į Lietuvą atėjo mada gyventi skolon: imame kreditus būstui įsigyti, perkame prekes, už kurias vėliau atsiskaitome.
Skolų rizikos nemalonumai bene greičiausiai išryškėja, neatsiskaičius už šildymą, elektrą, telefoną.
Darosi riesta, kai ieškovai lėšas pabando atsiimti per teismus, ir visai būna liūdna, kai šį reikalą ima tvarkyti antstoliai.
Atsišaukė po poros metų
Liūdną skolos istoriją papasakojo kaunietė Edita Jurkonienė. Užpuolė ligos, teko gulėti ligoninėje, taip pamažu už šildymą ir karšto vandens tiekimą skola išaugo beveik iki pusantro tūkstančio litų.
Susirūpinusi klientė dar 2002 metų sausio 27 dieną nuskubėjo į specialiosios paskirties AB „Kauno energija” ir su tuometiniu Šilumos realizavimo tarnybos viršininku Stanislovu Karčiausku sudarė skolos grąžinimo sutartį. Pagal ją, paslaugų vartotoja per metus turėjo sumokėti visą skolą – 1468,04 lito.
„Nors ir sunkiai, bet susitarimą įvykdžiau, todėl 2004 metų mano komunalinių paslaugų sąskaitose skolų jau nebebuvo ir dėl to jaučiausi rami”, – pasakojo E.Jurkonienė.
Moteris buvo labai nustebusi, kai šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje gavo antstolio Raimundo Stanislausko griežtą raštą apie … seniai apmokėtos skolos išieškojimą.
Tiesa, šįkart skola jau išaugusi iki 1988 litų, nes 520 litų kainavo antstolio paslaugos.
Naršymas po asmenines sąskaitas
Skaitytojai laiškuose samprotauja apie bankų viliones, garantijas apie sąskaitų slaptumą, patikimumą ir pan.
Tačiau E.Jurkonienė mums parodė antstolio R.Stanislausko raštus į įvairius Lietuvos komercinius bankus, kuriuose „žvejojo” klientės pinigus.
Pavyzdžiui, šių metų rugsėjo 22 dienos rašte AB „Hansabankui” jis rašo, kad „areštuoja lėšas, priklausančias Editai Jurkonienei”. Jas bankas per penkias dienas privalo pervesti į antstolio kontoros sąskaitą.
Analogiškus raštus gavo ir kiti bankai, kuriems šis juristas vienašališkai nurodė nuskaityti vos pasirodžiusius klientės pinigus.
E.Jurkonienė tvirtino, kad antstolio pastangos buvo bergždžios dėl labai paprastos priežasties – bankuose indėlių ji neturėjo.
O jeigu būtų turėjusi? Tada, žinoma, be skrupulų būtų išieškota ir jau sumokėta skola.
Antstolis R.Stanislauskas „Kauno dienai” tvirtino, kad jis ne tik turi teisę bankuose revizuoti savo klientų sąskaitas, bet taip daryti jį net įpareigoja įstatymai. Konkrečiai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 4 dalis, nes tai yra priverstinis lėšų išieškojimas ir teismo vykdomojo dokumento reikalavimas.
Turi pranešti patys
Visuomenė jau senokai pasipiktinusi apie antstolių pernelyg didelius darbo įkainius.
Ir E.Jurkonienės atveju, už porą metų „brandintą” skolos išieškojimą paprašė 520 litų vykdymo išlaidų. Tai sudarė trečdalį pirminės skolos sumos.
Gana dažnai pasitaiko, kad mokesčiai antstoliams net keletą kartų aplenkia išieškomos skolos dydį. Tai perša mintį, kad šie turi kruopščiai dirbti, per prievartą klientu tapusį žmogų laiku įspėti apie susidariusią padėtį, laiku pasiteirauti apie pasikeitusią skolos situaciją.
Pikti liežuviai plaka, kad sąžiningai dirbdami, antstoliai susimažintų pajamas, nes daug kas iš skolininkų, laiku gavę pirmąjį įspėjimą, suskubtų susimokėti skolą.
Ką tada veikti antstoliui? Todėl klientai gauna raštus, kuriuose jau nurodomos ne tik išaugusios skolos, bet ir jų paslaugų sumos, delspinigiai.
Antstolis R.Stanislauskas mums tvirtino, kad dėl dvigubo skolos išieškojimo E.Jurkonienei, kalta pati klientė.
Jos byla antstolį pasiekė 2003 metų balandžio 23 dieną.
„Kai tik gavo mūsų raginimą, tada moteris turėjo mus informuoti apie skolos išmokėjimo eigą. Įstatymas mūsų neįpareigoja teirautis. Skolininko, o ne išieškotojo pareiga domėtis pinigų grąžinimo eiga. Be to, man buvo iškilę keblumų dėl šios klientės tikslaus adreso”, – tvirtino antstolis ir pridūrė, kad šiuo atveju buvo skolininkės aplaidumo.
Apie šį nesusipratimą teiravomės AB „Kauno energija” Skolų valdymo skyriaus viršininkės Laimos Antaninos Vilkelienės nuomonės.
Tai ji šiemet rugsėjo 28 dieną antstoliui R.Stanislauskui pasirašė pažymą apie tai, kad E.Jurkonienė jau nuo 2003 metų bendrovei neskolinga.
Skyriaus vedėja mano, kad antstolis neturėjo areštuoti turto, jeigu klientė jau atsiskaičiusi.
Matyt, jis laukė, kada sąskaitose pasirodys pinigų, nes ką atimsi, jeigu klientas nieko neturi?
Nelengvas išieškotojų darbas
Kalbinti antstoliai tvirtina, kad pas juos žmonės eina ne savo noru, todėl būna išankstinė neigiama nuostata.
Teismo dokumento vykdymo išlaidos, anot R.Stanislausko, praktiškai vienodos: ar išieškosi dešimties litų, ar tūkstantinę skolą, bet nuo skolos dydžio keičiasi aptarnavimo mokestis.
„Visada nemalonu iš žmogaus kažką prievarta atimti. Būtų gerai, kad kalbant apie skolininkus, šie, kad ir nedidelėmis dalimis įsipareigotų grąžinti. Tada griežtų priemonių niekas negalėtų pritaikyti”, – samprotavo antstolis R.Stanislauskas.
„Kauno energijos” Skolų valdymo skyriaus viršininkė L.A.Vilkelienė tvirtino taip pat jaučianti skolininkų psichologinį spaudimą.
„Iš pokalbių su klientais kartais susidaro įspūdis, kad ne jie, o aš jiems skolinga.
Vieni išbara, kiti bando žudytis. Akyse stovi moteriškė su pilna sauja kažkokių tablečių. Kai pasiūliau stiklinę vandens, tik tada jas susižėrė atgal į rankinuką…” – pasidalijo darbo kasdienybe skyriaus viršininkė.
Julius Lenčiauskas