Vakar miesto Apdovanojimų taryboje pripažinta, kad miesto apdovanojimų skyrimas stokoja aiškių kriterijų
Šiemet Kaune įsteigtuoju apdovanojimu gali pasidžiaugti kadenciją baigęs Čekijos ambasadorius Peteris Voznica, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, artimiausiu metu jis bus įteiktas Kauno miesto vyriausiajam policijos komisarui Algirdui Kaminskui. Vakar posėdžiavusi Apdovanojimų taryba apsvarstė dešimties pretendentų kandidatūras ir nubalsavo, kad septyni iš jų verti įvairių laipsnių Santakos garbės ženklo.
Pretendavo ne tik kauniečiai
Į spaudos kritiką, kad šie apdovanojimai skirstomi skubotai ir be pakankamo viešumo, Savivaldybėje sureaguota žaibiškai. Vakarykštis Apdovanojimų tarybos posėdis dėl žurnalistų gausos priminė spaudos konferenciją. Iš devynių jos narių posėdžiauti susėdo septyni: vicemerai Antanas Balutis, Kazimieras Kuzminskas, Erikas Tamašauskas (pirmininkas), mero visuomeninis patarėjas Skirmantas Paukštys, medikas Remigijus Gricius, miesto Tarybos Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas ir Tarybos narys Stasys Žirgulis. Sprendžiant, kas vertas Santakos garbės ženklo, nedalyvavo dvi Apdovanojimų tarybos narės: aktorė Rūta Staliliūnaitė ir verslininkė Danutė Černiuvienė.
Pretendentų į Santakos garbės ženklą sąraše buvo dešimt pavardžių. Tai tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio organizatoriai Petras Bingelis, Justinas Krėpšta ir Juozas Gudzinevičius, Italijos pilietis Sergio Paterlinis, atvežęs į Kauną labdaros už pusę milijono litų, Kauno LEZ direktorių tarybos prezidentas belgas Fredis Opsomeris, japonų verslininkas Fuminori Noba, surengęs Kaune unikalią samurajų kardų parodą, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vitas Rimkus, Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius, aktyvūs Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos nariai aktorė Inesa Paliulytė ir medikas Algimantas Tarūta.
Po Apdovanojimų tarybos balsavimo „už borto” liko trys pretendentai – F.Noba, I.Paliulytė ir A.Tarūta. Septyniems po ilgesnių ar trumpesnių diskusijų paskirti įvairių laipsnių Santakos garbės ženklai, kuriuos ketinama įteikti iškilmingoje aplinkoje, greičiausiai Rotušėje.
Šimtaprocentinių kriterijų nėra
Dar neveikiančios Kauno laisvosios ekonominės zonos prezidento F.Opsomerio kandidatūra sukėlė daugiausiai ginčų. „Ši zona dar netapo pozityviu faktu, o jeigu duosime Opsomeriui apdovanojimą už gerus ketinimus, tik sukelsime miesto bendruomenės susierzinimą”, – teigė Stasys Žirgulis.
Dėl F.Opsomerio abejojo ir kiti Apdovanojimų tarybos nariai, tačiau pagaliau juos įtikino šios tarybos pirmininko, vicemero Eriko Tamašausko argumentai. „Kad iki šiol neišspręstos problemos su žeme, ir toji zona panaši į šachmatų lentą, ne Opsomerio kaltė. Šį žmogų apdovanojimui pristatė Vidaus reikalų ministerija, primindama, kad jo iniciatyva Briuselyje buvo įsteigtas Kauno regioninis biuras. Fredis Opsomeris nemažai nusipelnė integruojant Kauną į europines struktūras”, – tvirtino E.Tamašauskas.
E.Tamašausko nuomone, jei prieš kandidatus nesama rimtų kontrargumentų, ilgos diskusijos gali būti bevaisės. Pasak jo, rasti mato vienetą nuopelnams įvertinti nėra paprasta. Todėl ir įsigilinama į pristatomuosius raštus, kuriuose tuos nuopelnus visuomeninė organizacija ar įstaiga išvardija.
„Ar būtina, kad apdovanojamąjį pažinotų visas miestas? Tai daugeliu atvejų neįmanoma. Kai aš skaitau, ką apdovanojo Prezidentas Valdas Adamkus, irgi visų nepažįstu. Bet ar tai pagrindas sakyti, kad žmogus didelės pagarbos nevertas”? – svarstė pirmasis mero pavaduotojas Antanas Balutis.
Kandidatų į ženklą daug
Vis dėlto Apdovanojimų tarybos nariai pripažino, kad Santakos ženklo teikimo nuostatus dar verta tobulinti. Vakarykštis balsavimas, dėl pirmųjų dviejų kandidatų – Petro Bingelio ir Justino Krėpštos sutarus vienbalsiai, toliau vyko slaptai. Tokį balsavimo būdą ketinama galutinai įteisinti ateityje, kad nebūtų insinuacijų ir perpasakojimų.
Nors Santakos garbės ženklas neteikia jokių lengvatų, norinčių jį gauti yra nemažai. Gražus dailininko Aloyzo Jonušausko sukurtas trijų laipsnių apdovanojimas primena ordiną. Ne vien dėl ženklo gražumo jau atsiranda žmonių, asmeniškai atakuojančių Savivaldybę ir reikalaujančių juos pagerbti. „Vienas pilietis atvirai tikino, kad jam reikia Santakos ženklo, nes tai ateityje gali padėti išsirūpinti valstybinę pensiją”, – sakė E.Tamašauskas. Jis būgštavo, kad Apdovanojimų tarybą gali užgriūti ir abejotinų organizacijų peticijos, reikalaujančios pagerbti jų išsirinktus kandidatus.
Rūta Kanopkaitė