Pėsčiųjų gatvės atnaujinimo idėjoms liekant tik popieriuje, kyla įtarimų, kad tarptautinis konkursas tebuvo viešųjų ryšių akcija
Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po tarptautinio konkurso „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė”, už 120 tūkstančių litų nupirktos idėjos vis dar iki galo neinventorizuotos.
Už miesto plėtros strategijos rengimą atsakingi Savivaldybės valdininkai netgi prabilo apie tai, kad konkursas nepateisino vilčių, todėl svarbiausios miesto gatvės viziją jie rengs patys.
Pirmieji pertvarkymai susilaukė kritikos
„Tarptautinis urbanistinis idėjų konkursas „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė” davė labai daug gerų idėjų, reikia jas susisteminti ir jomis naudotis”, – įsitikinęs konkurso sekretorius, naujasis Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis.
Tai konstatuota ir netrukus po konkurso įvykusiame specialios Savivaldybės darbo grupės posėdyje.
Tačiau jau mėnuo G.Balčytis nesulaukia kvietimo į tolesnius šios grupės posėdžius.
Už miesto plėtros strategijos rengimą atsakingi valdininkai bei kai kurie politikai neseniai prabilo apie tai, kad liepos pabaigoje įvykęs konkursas nepavyko ir kad tikroji Laisvės alėjos atgaivinimo vizija bus kuriama Savivaldybės kabinetuose.
Situaciją po Laisvės alėjos atnaujinimo konkurso aptarė naujoji LAS Kauno skyriaus valdyba, susirinkusi į pirmąjį savo posėdį. Beveik tuo pat metu kaip ir Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkursas vyko skulptūrų, skirtų pėsčiųjų alėjai, simpoziumas. Architektai stebėjosi, kad viena ranka miesto valdžia palaimino tarptautinę svarbiausios miesto gatvės atnaujinimo idėjų paiešką, o kita – skulptūros simpoziumą, apie kurį konkurso sąlygų rengėjams nebuvo nė užsiminta. Todėl 120 tūkstančių litų miesto biudžetui kainavusio konkurso dalyviai nebuvo paprašyti išrinkti geriausias vietas skulptūroms, kurioms pinigai, pasirodo, buvo numatyti dar metų pradžioje.
Vos pastatytos skulptūros susilaukė meno istorikų, architektų ir net kolegų skulptorių kritikos. Kūriniuose iš akmens pasigesta kontakto su kultūrine Laisvės alėjos sankloda, o kai kurių jų pastatymo vietos pavadintos tiesiog nesusipratimu.
Idėjas buvo surūšiavusi konkurso žiuri
Pirmą kartą nuo tarpukario laikų Lietuvoje surengtam atvirajam tarptautiniam urbanistiniam idėjų konkursui „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė” buvo pateikti penki projektai. Kad šį konkursą užsakiusi miesto Savivaldybė turėtų konkrečias tolesnės veiklos gaires, projektus vertinusi specialistų komisija išskyrė kiekvienos pėsčiųjų alėjos ateities vizijos stipriąsias puses ir trūkumus.
Antrąja vieta įvertintas Šarūno Kiaunės vadovaujamo kolektyvo projektas komisijos narius sužavėjo pasiūlyta kvartalų vidaus išvystymo ir transporto organizavimo idėja. Trečiąją vietą pelniusiame projekte, sukurtame jaunų architektų iš Kauno ir Vilniaus grupės „Punktas”, dėmesį atkreipia pasiūlymas svarbiais pastatais akcentuoti Laisvės alėjos pradžią ir pabaigą.
Komisijos valia į simbolinį Laisvės alėjos atgimimo idėjų banką pateko paskatinamąją premiją pelniusio danų architektų kolektyvo „PLH arkitekter a/s” siūlymas diferencijuoti pėsčiųjų gatvės erdves bei akcentuoti alėjos sankirtą su Savanorių prospektu. Taip pat paskatinamąja premija apdovanotas olandų kolektyvas „Karres en Brands landschapsarchitecten”, kartu su kolegomis iš vilniečio Rolando Paleko vadovaujamos „ARCH studijos”, pateikė originalų skulptūrinės plastikos bei apšvietimo pasiūlymą. Olandijoje registruotas architektų biuras „S333 Architekture+Urbanism”, susivienijęs su Donaldo Trainausko studija, paskatinamąja premija įvertintas kaip „pateikęs detalią plataus konteksto analizę”.
Į bendrą sąrašą surikiavę vertingiausias konkursui pateiktas idėjas, komisijos nariai tada sakė pateikę simbolinį priesaką miesto valdžiai, kuri iš esmės ir yra atsakinga už Laisvės alėjos atnaujinimo tempus ir mastus. Vertinimo komisijos pirmininkas Kauno meras Arvydas Garbaravičius tuomet žadėjo, kad geriausios Laisvės alėjos atnaujinimo idėjos bus pradėtos įgyvendinti jau kitąmet.
Kol kas – „popierinės” procedūros
Vienas tarptautinio Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurso vertinimo komisijos narių Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigė, kad ne taip paprasta idėjas paversti realybe. Reikia atlikti nemažai „popierinių” procedūrų.
„Konkurse pasiūlyta nemažai gerų dalykų, tačiau dauguma jų – gana radikalūs”, – kalbėjo N.Valatkevičius, kuris dabar yra ir specialios Savivaldybės darbo grupės narys. Jam asmeniškai imponuoja pasiūlymas įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po Laisvės alėjos dalimi, tačiau norint ją įrengti pirmiausiai reikia šios gatvės žemę iš valstybės perimti Savivaldybės žinion. Tik tada galima rengti techninį projektą.
Dar vienas grandiozinis darbas prieš akimi pastebimą pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijos etapą, pasak N.Valatkevičiaus, – Laisvės alėjos ir gretimų sklypų detaliojo plano rengimas. Kadangi visi sklypai, besiribojantys su Laisvės alėja, – privatūs, norimo dydžio planą bus neįmanoma parengti, tik schemą. Anot valdininko, parengti detaliojo plano sąlygas pavesta Paminklotvarkos skyriui, o konkurso metu pasiūlytas idėjas rikiuoja Strateginės plėtros skyriaus vadovas Saulius Lukošius, šiuo metu esantis komandiruotėje užsienyje.
Architektų nerimas dėl per lėto Laisvės alėjos rekonstrukcijos tempo N.Valatkevičiui buvo naujiena. „Ką tik su LAS Kauno skyriaus nariais buvome susitikę bendrame posėdyje, jokių priekaištų neišgirdau, o dabar – štai – gaunu kvietimą į forumą”, – stebėjosi valdininkas.
Pavadinimą pasiskolino iš rinkimų šūkio
Šį ketvirtadienį Kauno architektų namuose įvyks architektūros ir miesto vystymo forumas „Kurkime miestą drauge”.
„Norime pademonstruoti, kad architektūrinė visuomenė nėra abejinga miesto, ypač centrinės jo dalies, plėtros problemoms. Jei miesto valdžia labai užsiėmusi ir viena nepajėgia jų išspręsti, mes siūlome savo pagalbą. Šio forumo metu ketiname aptarti galimo nuolatinio bendradarbiavimo tarp architektų ir valdininkų reikalingumą bei galimybes”, – aiškino G.Balčytis. Anot jo, forume rengiamasi kalbėti ne tik apie situaciją po Laisvės alėjos atnaujinimo konkurso, bet ir apie kitas, ne mažiau aktualias urbanistines miesto problemas: apie be projektų užstatomą J.Vileišio aikštę, apie požeminio garažo po ypatinga vieta – Vienybės aikšte – būsimųjų statybų subtilybes.
Forumo pavadinimas – toks pat, kaip miesto mero Arvydo Garbaravičiaus šūkis praėjusiuose rinkimuose – „Kurkime miestą drauge”. Todėl šį ketvirtadienio renginį galima vadinti ir tam tikrais spąstais, paspęstais miesto urbanistinės valdžios atstovams. Ar jie atsilieps į savo vado deklaruotą kvietimą? Iš A.Garbaravičiaus pasiskolintais žodžiais kviesdami į dialogą architektai tikisi sulaukti ne tik miesto valdžios atstovų dėmesio, bet ir konstruktyvios diskusijos.
Žilvinė Petrauskaitė