Legendinės Lietuvos roko grupės „Antis” lyderis, dabar žinomas verslininkas ir architektas Algirdas Kaušpėdas vertina galingus automobilius. Populiariųjų dainų „Zombiai”, „Kažkas atsitiko”, „Alyvos” atlikėjas ypatingomis progomis važinėjasi prabangiu 1980 metų 12 cilindrų 5,3 litro „Jaguaru XJ” ir teigia esąs labai drausmingas vairuotojas.
– Kiek automobilių turite dabar?
– Pats naudojuosi trimis. Išeiginis automobilis – „Jaguaras”. Jį vairuoju labai retai. Šiais laikais jis labai neekonomiškas, nes 100 km sunaudoja 25 litrus benzino, bet gali išvystyti 230 km per valandą greitį. Teko ir man šį greitį išbandyti. Įsitikinau, koks tai žvėris.
Kitas automobilis, kuriuo daugiausiai važinėju, yra „Audi Allroad”. Jis labai man patinka. Universali mašina – dyzelis, bet 2,5 litro ir dar „užčipintas” gerokai, tad maždaug 250 arklio jėgų turi. Tačiau pakankamai ekonomiškas, iki 10 litrų šimtui kilometrų sunaudoja.
O trečią turiu „volkswagen Sharan”, kuriuo su šeima važinėjame.
– Mėgstate galingus automobilius?
– Tokius vairuodamas labiau užtikrintas jaučiuosi. Tai yra stipresnės mašinos, jos suteikia daugiau ir pasitikėjimo, ir galimybių.
– Gal aistrą senoviniai technikai turite?
– Be „Jaguaro”, turiu ir seną motociklą – „Yamaha” 4 cilindrų, kurie sustatyti į vieną eilę. Retas motociklas. Jam jau irgi daugiau kaip 25 metai. Labai gražaus dizaino. Jo neparduodu, nes jis man daug ką reiškia.
– Kokius anksčiau teko dar vairuoti?
– Savo „automobilinę” karjerą pradėjau nuo kupriuko „zapo” (ZAZ-965). Buvau studentas. Įsigijau jį maždaug 1971 metais. „Zapukas” buvo labai gražiai sutvarkytas. Raudonas – toks kaip boružė, su visokiais „spoileriais” ir žibintais. Labai išskirtinė mašina. Visos merginos buvo mano.
O po to, kaip ir visi normalūs žmonės, tėvo „žiguliuką” suvažinėjau. Vėliau kažkokį moskvičių nusipirkau. Dar, atsimenu, buvo pirmoji užsienietiška mašina – ko gero „Opel Ascona”. Kokiais 1992 metais ją turėjau. Na, o po jos „Volvo 740” pabandžiau. Didelę tą – konteinerį. Dar „Renault” turėjau. Taip pat buvo didelis automobilis. Žodžiu, aš jau jų visų ir nebeatsimenu dabar.
– Gal turėjote ekstremalių patirčių kelyje?
– Turėjau. Ypač su prastom mašinom. Pavyzdžiui, su tuo „zapu”. Buvo, kai važiuojant staiga po kažkokio smūgio fejerverkas pradeda žibėti. Ir pastebi, kaip vienas tavojo „zapo” ratas rieda priekyje. Lėkdavo tie ratai, stabdys nulūždavo. Ačiū Dievui, neužsimušėm, bet visokių su tais senais automobiliais „bajerių” būdavo.
O šiais laikais jau pradedu galvoti apie saugumą. Žiūriu, kad automobilis oro pagalves turėtų. Dabar važinėja labai daug nepatyrusių žmonių. Ypač panelių ir tetų. Nieko neturiu prieš moteris, bet jų važiavimo stilius… Atrodo, kad be jų niekas daugiau neegzistuotų. Taip pat labai daug girtų važinėja. Gali būti labai geras vairuotojas, bet nieko nepadarysi – girtas tiesiog taranuos tave. Todėl automobilis ir turi būti toks truputį kaip tankas.
– Jei taip paisote saugumo, turbūt visada prisisegate saugos diržus?
– Tik su saugos diržais! Ir niekada nevažiuoju išgėręs.
– Jums teko nemažai vairuoti užsienyje. Ar galėtumėte palyginti Lietuvos ir užsienio vairuotojus?
– Matosi, kad ten žmonės važiuoja daug civilizuočiau, pagal taisykles. O Lietuvoje vis dėlto per daug neatsargiai važinėja žmonės. Ypač jauni vaikinai, kurie, matyt, nori realizuoti save, pasirodyti. Daug girtų važinėja, ir tai yra didelė mūsų visuomenės problema. Reikia su tuo kažką daryti, reikia kažkaip aiškinti žmonėms, kad tai yra negerai, kad tai galų gale yra nemoralu ir labai pavojinga. Žmogus nežinai, kas tau atsitiks tokiame kelyje. Išvažiuoji lyg į karą. Tai yra absoliučiai netoleruotina situacija.
– Bet juk yra ir tokių, kurie didžiuojasi pažeidinėdami taisykles…
– Va, matot, kokios mūsų nuostatos neteisingos. Čia yra laukinės nuostatos, atėjusios iš Rytų, iš mongolų kažkokių genčių. Tai yra gaivalas rytietiškas, barbarų gyvuliškos nuostatos. Jos visiškai netinka kultūringiems žmonėms.
– Gal turite kokią teoriją, kodėl taip yra Lietuvoje, kodėl kitur taip nėra?
– Tai yra kultūros stoka. Ir ta kultūros stoka prasideda nuo auklėjimo. Tėvai savo vaikų neauklėja. Ir mokykla nekreipia į tai dėmesio, o visuomenėje tokie pažeidėjai nėra pasmerkiami. Reikėtų tuos, kurie taip elgiasi, tiesiog viešai aikštėse rakinti prie gėdos stulpo. Ir juos gėdinti. Tas gėdos jausmas turėtų persekioti. Jeigu žmogus vairavo girtas ir padarė avariją, nereikia jo tūkstančiu litų bausti. Reikia jį prie gėdos stulpo! Toks stulpas galėtų būti laikraštis ar viešai rodoma nuotrauka.
Zita Voitiulevičiūtė