Apie obuolius, peles ir žemę

Kai pradeda trumpėti dienos ir atvėsta orai, sodininkai nekantrauja nuskinti obuolius. Tačiau žieminių veislių obuoliams reikia leisti gerai subręsti ant medžių. Kiekviena graži rudens diena pagerina jų kokybę. Per anksti nuskinti obuoliai prastai laikosi, labiau serga „sandėlio ligomis“, per vėlai nuskinti – taip pat negaluoja. Svarbiausia visų vėlyvų veislių obuolius nuskinti prieš stipresnes šalnas. Jeigu jie apšąla ant medžių, palaukite vidurdienio ir atsargiai nuskinkite, kai atitirps.
Įpuvusius ir ligotus obuolius geriau suvartoti iš karto. Per žiemą laikomi tik visai sveiki vaisiai. Rūsys arba sandėlys gerai išvalomas, obuoliai vienu sluoksniu sukraunami į medines akytas dėžutes (vaisiaus kotelis turi styroti į viršų). Jų negalima laikyti kartu su daržovėmis – vaisiai įgauna specifinį skonį.
Kuo rūsyje šilčiau, tuo vaisiai greičiau genda. Nelygu veislė, jie laikomi maždaug – 1 iki +4oC temperatūroje. „Bogatyr“ reikia ne mažiau kaip +3oC laipsnių šilumos, o „Noris“, „Lobo“, „Cortland“, „Šampion“ puikiausiai žiemoja 0-1oC temperatūroje. Daugumos veislių obuolių žemiausia kritinė laikymo temperatūra yra -1- (-1,5)oC.
Jeigu rūsyje sausa, obuoliai smarkiai apvysta, ypač pirmąjį mėnesį. Profesionalūs augintojai nuskintus obuolius laiko specialiose kamerose, kur nuolat palaikoma 90-95 proc. santykinė oro drėgmė.
Nuo lapkričio mėn. rūsyje laikomi obuoliai kas savaitę kruopščiai apžiūrimi, išrenkami įpuvę ir ligoti dėmėti. Plačiau apie kai kurias sandėliuose laikomų obuolių ligas skaitykite straipsnyje „Riedėk riedėk obuoliuk“.
Lapkritį, kai įšąla žemė, reikia saugoti vaismedžių kamienus nuo laukinių žvėrelių. Jie aukštai aprišami, kad gyvūnai žievės nepasiektų net ir tuomet, kad daug sniego. Jeigu sodas žemaūgis, problemų dar daugiau, nes alkani žvėreliai jį gali nugraužti visai. Nuo kiškių ir stirnų geriausiai saugo tanki 130-150 cm aukščio tinklo tvora. Vielos tinklo akutės neturi būti didesnės kaip 35 cm skersmens, tinklas į žemę įkasamas per 30 cm. Pavieniai medeliai aprišami vielos tinklo ar plastmasės įmautėmis.
Nemažai bėdų sode pridaro ir pelės bei pelėnai. Jie apgraužia šaknis ir kamieną. Jeigu pastebėjote urvus, ten įberkite užnuodytų grūdų ir užklokite šiaudais. Gausiai pasnigus sutrypkite sniegą apie kamienus, nes pelės ten išsikasa urvus ir sau šiltai puotauja.
Prieš sodindami vaismedžius ar vaiskrūmius, ištirkite žemę – tuomet tiksliai žinosite, kiek ir kokių trąšų reikės įberti. Tai nebrangu. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre (Kaunas) dirvos pH, fosforo ir kalio kiekio tyrimas kainuoja vos 15 Lt. Dirvos mėginys imamas nuėmus derlių, kai žemė dar neįšalusi. Žemės savininkas pats paima 20 žemės bandinių (0-20 cm gyliu) įvairiose sklypo vietose (iki 1 ha plote), kruopščiai išmaišo ir 200-500 g mišinio maišelyje nuveža į laboratoriją. Ištiriama maždaug per 3 dienas.

Daiva Kšivickienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.