Klaipėdos senamiesčio verslininkų apsisprendimas įkurti juos vienijančią sąjungą bendroms problemoms spręsti, uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės įsitikinimu, – dalykas išties sveikintinas.
Tačiau tik tuo atveju, jei šis sambūris nepapildys ir taip gausių garsiai kalbančių, kitus kaltinančių, o realiai nieko neveikiančių visuomeninių organizacijų gretų.
„Pagalbininkai mums labai reikalingi, nes esama problemų, kurių Savivaldybei pačiai vienai, be gyventojų paramos, tikrai neišspręsti”, – sakė valdininkė.
Priekaištų šaknys – bendravimo stoka
Antra vertus, sakė J. Simonavičiūtė, iš senamiestyje dirbančių verslininkų miesto merui Rimantui Taraškevičiui rugsėjo pradžioje įteikto rašto matyti, kad daugelis jų pretenzijų miesto valdžiai yra susijusios su paprasčiausia informacijos stoka.
„Žmonės nežino, kas mieste planuojama, kas jau vyksta, todėl jiems ir atrodo, kad nedaroma nieko. Išvada viena – reikia daugiau bendrauti. Verslo žmonėms susibūrus į sąjungą, – įsitikinusi J. Simonavičiūtė, – tai daryti bus kur kas lengviau.”
Į daugelį verslininkų ir ne tik jų keliamų klausimų, pasak J. Simonavičiūtės, kaip tik ir turėtų atsakyti šiuo metu baigiama rengti jau minėtoji Klaipėdos senamiesčio regeneravimo galimybių studija.
„Vakarų ekspreso” užklausta, ar šio darbo imtasi ne per vėlai – juk senamiesčio bėdos jau kadais akis bado, – Klaipėdos administracijos direktorė sakė su šiuo teiginiu kategoriškai nesutinkanti: „Mūsų nepriklausomybei – tik penkiolika metų. Visi atmenam, nuo ko viskas prasidėjo. Iš pradžių šiek tiek prakutusieji ėmė masiškai viską pirkti, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą. Vėliau daugeliui tapo aišku, kad priversti šį turtą „dirbti” ne taip paprasta, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, o jei nėra pajamų – nėra ir investicijų. Šiandien nuosavybės reikalai senamiestyje jau daugiau ar mažiau aiškūs, sukurti ir šią sritį reglamentuojantys įstatymai, taigi metas galimybių studijai kurti, sakyčiau, pasirinktas visiškai geras”.
Vizijos kaina – 147 tūkstančiai litų
Pasak Savivaldybės administracijos Paminklotvarkos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, šiuo metu jos vadovaujamo skyriaus užsakymu jau baigiama rengti Klaipėdos senamiesčio regeneravimo galimybių studija būsiąs didžiulės apimties dokumentas, kurio pagrindinis tikslas – sėkmingai išvairuoti skylėtą mūsų senamiesčio laivą į skaidrius vandenis.
Pasak R. Noreikienės, vadovaudamiesi Paminklotvarkos skyriaus specialistų surašytomis sąlygomis, šios studijos rengėjai pirmiausia turi visapusiškai išanalizuoti esamą senamiesčio būklę, identifikuoti opiausias problemas ir pateikti optimalius būdus joms įveikti. Rengiant studiją vadovautasi tiek šiuo metu galiojančiu, tiek netrukus ketinamu baigti naujuoju, pakoreguotu, Klaipėdos miesto bendruoju planu. Taip pat paisoma ir dar 2001-ųjų balandį miesto Tarybos patvirtintu 10-ies metų miesto strateginiu plėtros planu. Be to, rengiama studija privalo būti grindžiama gyventojų, miesto svečių bei ekspertų apklausų išvadomis.
Anot Paminklotvarkos skyriaus vedėjos, studijoje turi būti įvertinta senamiesčio gatvių dangų, Danės upės krantinės nuo Biržos tilto iki Jono kalnelio (apie 300 metrų), visų senamiesčio pastatų bei esamų inžinerinių tinklų būklė. Negana to, sakė R. Noreikienė, studijos rengėjai privalo bent preliminariai apskaičiuoti ne tik tai, kiek šie darbai kainuos, įvardyti galimus finansavimo šaltinius, bet ir pateikti prognozes, kokią apčiuopiamą naudą tai atneš miestui bei jo gyventojams. Būtent pastarasis reikalavimas, t.y. ekonominio poveikio analizė įvairioms miesto gyvenimo sritims, ir yra bene sudėtingiausia, daugiausia išmanymo bei laiko reikalaujanti studijos dalis. Būtent šios studijos dalies išvados ir lems, kurių darbų bus imtasi pirmiausia, o kuriems teks kiek palūkėti.
Ekonominis studijoje siūlomų projektų pagrindimas svarbus dar ir tuo, kad nuo atlikto darbo kokybės tiesiogiai priklausys, bus jam įgyvendinti skirta lėšų iš Europos Sąjungos fondų ar ne.
Atskirą studijos dalį, pasak R. Noreikienės, sudarys Jono kalnelio ir greta jo esančios buvusios tabako fabriko teritorijos galimo išvystymo analizė. Įvertinus konkursui pristatytas koncepcijas, ketinama atrinkti tuos sprendinius, kurie leistų šią ypač vertingą miesto teritoriją geriausiai pritaikyti komercinėms, kultūrinėms, rekreacinėms bei kitoms socialinėms klaipėdiečių reikmėms tenkinti.
Baigiamoji studijos dalis – konkrečių projektų identifikavimas ir jų surikiavimas pagal svarbą paramai iš Europos Sąjungos fondų gauti.
Pasak už Klaipėdos senamiesčio regeneravimo studijos rengimą atsakingo Savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, šis svarbus darbas patikėtas konkursą laimėjusiai UAB „Klaipėdos miestprojektas”. Pasak vedėjos, pastaroji jau buvo pristačiusi vieną studijos variantą, tačiau jis buvo pripažintas netinkamu – pernelyg daug būta pastabų.
Galutinio, jau pataisyto, sakė E. Jurkevičienė, tikimasi sulaukti dar šiais metais. Studijai rengti naudojamos miesto biudžeto lėšos. Ji Klaipėdai atsieis 147 tūkst. litų.
O kas toliau?
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės J. Simonavičiūtės, jau dabar mąstoma, kas galėtų imtis šią studiją įgyvendinti. Kadangi Lietuvoje tokios patirties kaip ir nesama, ketinama sekti kai kurių užsienio valstybių pavyzdžiu.
Anot J. Simonavičiūtės, dėmesio vertų minčių šiuo klausimu, ir ne tik juo, išsakė šią vasarą uostamiestyje viešėję britų ekspertai. Jų įsitikinimu, tokiai studijai įgyvendinti reikėtų įkurti specialią agentūrą. Pagal britų rekomendacijas, pusę tokios struktūros narių galėtų sudaryti Savivaldybės ir valstybės institucijų atstovai, likusią dalį – verslininkai ir kiti suinteresuoti asmenys.
Pas mus, sakė direktorė, greičiausiai tai būtų gan dideles galias turinti viešoji įstaiga. Pagal jau minėtojo Investicijų ir verslo plėtros skyriaus parengtas rekomendacijas, senamiesčiui atgaivinti skirta įstaiga turėtų būti pavaldi ir atskaitinga Savivaldybei, o jos funkcijos galėtų būti šios: parengti strateginę senamiesčio atgaivinimo programą, numatyti jos įgyvendinimo terminus ir būdus, spręsti transporto problemas senamiestyje, rengti senamiesčio statinių ir infrastruktūros tvarkomųjų statybos darbų projektus bei organizuoti viešus konkursus jiems įgyvendinti, prižiūrėti dirbamus darbus ir kt.
Pasak rekomendacijų, minėtoji viešoji įstaiga taip pat turėtų stengtis sudaryti sąlygas senamiesčio atgaivinimo miesto programoje dalyvauti ir miesto gyventojams – skatinti gyventi senamiestyje, ugdyti jo bendruomenę, numatyti turizmo plėtros kryptis, sudaryti sąlygas seniesiems amatams, ypač jūriniams, klestėti, inicijuoti amatininkų dirbtuvių, jūrinio pobūdžio užeigų steigimą, organizuoti etnografines muges, geriausiai sutvarkyto pastato, reklamos ar vitrinos konkursu, rengti specialistų kursus, stažuotes, ieškoti patirties užsienyje, rengti ir platinti informacinius leidinius apie senamiestį ir kt.
Bene svarbiausia, pasak J. Simonavičiūtės, tokios įstaigos funkcija būtų nuolatinė lėšų, reikalingų senamiesčio atgaivinimo programai įgyvendinti, paieška: valdyti Savivaldybei senamiestyje priklausantį turtą, ieškoti geriausių jo nuomos ar pardavimo variantų, inicijuoti žemės nuomos lengvatas subjektams, investuojantiems į senamiesčio objektų tvarkymą, kooperuoti Savivaldybės, ES struktūrinių fondų ir privačias lėšas programai įgyvendinti, ieškoti kitų bendradarbiavimo ir lėšų kaupimo būdų.
Pasak R. Noreikienės, tokia struktūra senamiestyje galėtų darbuotis tol, kol įgyvendintų visas iškeltas užduotis. Vėliau ji galėtų imtis kito miesto rajonų, nes problemų nė viename jų nestinga.
Planai gali keistis
Anot J. Simonavičiūtės, kurį laiką aprimusios, pastaruoju metu vėl atgijo diskusijos dėl Tiltų gatvės paskelbimo pėsčiųjų zona. Žinia, tokia nuostata įrašyta dar 2001-ųjų metų balandį miesto Tarybos patvirtintame Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane. Įvardytas ir konkretus terminas – 2005-ieji.
Daugelis klaipėdiečių šventai įsitikinę, kad tik tada, kai Tiltų gatvė atiteks pėstiesiems, senamiestyje stos ramybė ir prasidės tikrasis jo atgimimas. Todėl visiškai suprantamas žmonių susirūpinimas, kad štai 2005-ieji jau baigiasi, o žadėtųjų permainų centrinėje senosios Klaipėdos magistralėje – nė ženklo.
Pasitelkus autoritetingus specialistus ir labiau pasigilinus į šią problemą, sakė J. Simonavičiūtė, esą ėmė ryškėti kiek kitoks vaizdas. Visiškai netikėtą mintį šiuo daugeliui senamiesčio gyventojų itin opiu klausimu išsakė šią vasarą Klaipėdoje viešėję ir uostamiesčio valdininkams įvarius senamiesčio atgaivinimo planus pristatę jau minėtieji britų ekspertai.
Pasak J. Simonavičiūtės, jie visiškai pritarė tam, kad prieš imantis senamiesčio atgaivinimo planų, būtina kuo skubiau spręsti transporto srautų sureguliavimo problemą. Šį jų įsitikinimą dar labiau sustiprino centrinėje miesto dalyje matyti vaizdai – vienas prie kito vos ne ant šaligatvių išrikiuoti automobiliai.
Nepaisant to, sakė J. Simonavičiūtė, mūsų ketinimui Tiltų gatvę paversti pėsčiųjų taku jie kategoriškai nepritarė. Ekspertų įsitikinimu, uždarę centrinę senamiesčio arteriją susilauksime rezultato, visiškai priešingo tam, kurio tikimės – senamiestis, užuot atsigavęs, gali tapti visai mirusia zona. Pasak jų, ten, kur nėra judėjimo – nėra ir gyvybės. Negelbės nė galimybė į senamiestį patekti skersinėmis gatvėmis.
Ekspertai uostamiesčio valdininkams pasiūlė dar kartą gerai paanalizuoti esamą padėtį, ištirti visuomenės poreikius ir tik tada priimti galutinį sprendimą – reikia šioje vietoje pėsčiųjų tako ar ne.
Pasak J. Simonavičiūtės, panašią išvadą pateikė ir ne per seniausiai Savivaldybės užsakymu Klaipėdos centrinės dalies transporto studiją atlikę Gedimino technikos universiteto mokslininkai. Kaip vieną iš dabartinio mūsų senamiesčio sąstingio priežasčių jie įvardijo itin prastą susisiekimą. Pasak vilniečių, jei Klaipėdoje vis dėlto bus nuspręsta Tiltų gatvę atiduoti pėstiesiems, paskutiniai ją turėtų palikti didieji maršrutiniai autobusai. Ateityje, prognozavo ekspertai, dabartinį transportą galėtų pakeisti tramvajus. Jie netgi pasiūlė Tiltų gatvėje šiai naujai susisiekimo priemonei įrengti stotelę.
Pasak J. Simonavičiūtės, nors strateginiame miesto plane greitaeigis tramvajus yra paminėtas, esminio sprendimo, ar tokia transporto rūšis Klaipėdai apskritai reikalinga, dar nepriimta.
Apie tramvajų, kuris kursuotų tik Klaipėdoje, sakė J. Simonavičiūtė, negali būti nė kalbos. Pasak jos, nė 200 tūkst. gyventojų neturinčiame miestui toks projektas per brangus ir visiškai neperspektyvus. Kitas reikalas – regioninis greitasis tramvajus, kurio bėgiai lygiagrečiai Baltijos jūrai nusidriektų ne tik per Klaipėdą, bet ir iki pat Šventosios.
Būtent toks – regioninis – tramvajus, sakė valdininkė turimas omenyje tiek miesto strateginiame plėtros plane, tiek praėjusią vasarą keturių – Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Klaipėdos rajono – savivaldybių pasirašytoje sutartyje „Quattro”.
Paskaitęs šias eilutes ne vienas senamiesčio gyventojas, ko gero, pašiurpo – nuo vilko ant meškos. Galime juos nuraminti. Pasak J. Simonavičiūtės, tie žmonės, kuriems tramvajus vis dar asocijuojasi su pragarišku trenksmu ir žviegesiu, gali nesibaiminti. Šiuolaikinės technologijos leidžia įdiegti tokį tramvajų, kuriam pravažiavus nė plaukas ant galvos nesukruta. Be to, šiandien tai ne tik pati tyliausia, bet ir mažiausiai aplinką teršianti visuomeninio transporto priemonė.
Vilija Šilinienė