Europos Sąjunga (ES), siekianti užtikrinti visuomenės gerovę, turėtų skatinti tolesnį ekonomikos augimą ir nesibaiminti naujų bloko narių konkurencijos.
Tai pirmadienį 7-ajame Baltijos plėtros forume Stokholme pabrėžė Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, kalbėdamas apie Lisabonos strategijos ir Europos socialinio modelio įgyvendinimą.
„Manau, kad vyriausybės neturi teisės įsisenėjusių vidaus problemų peradresuoti visai ES. Jas visų pirma reikia spręsti savame kieme, – teigė Premjeras. – Ypač nemalonu girdėti, kai grėsme Europos socialiniam modeliui bandoma pridengti paprasčiausias protekcionistines nuostatas, pavyzdžiui, naujųjų šalių konkurencijos baimę”.
Anot A. Brazausko, kai kuriais atvejais naujosios Bendrijos narės, ypač Baltijos šalys, kurios padarė esminę pažangą per daug trumpesnį laikotarpį, gali tapti geru pavyzdžiu. „Mes ėmėmės skaudžių, tačiau pasikeitusiomis sąlygomis neišvengiamų struktūrinių reformų ir žengėme į naują ekonominio pakilimo startą. Galbūt esmingesnių reformų globalizacijos sąlygomis reikia imtis ir kai kuriose ES senbuvėse”, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Kaip sakė Ministras Pirmininkas, akivaizdus Lietuvos ekonominis spurtas sudaro geras sąlygas įgyvendinti socialines programas. Tačiau jis apgailestavo, kad ES senbuvės ne visada supranta Baltijos valstybėms tenkančius iššūkius. Mat esą ambicingą tikslą – išlaikyti spartų augimo tempą ir pasiekti ES išsivystymo vidurkį priklauso ne tik nuo pačios Lietuvos pastangų, bet ir nuo Bendrijos iniciatyvos. Todėl A. Brazauskas paragino kuo greičiau patvirtinti 2007-2013 metų ES biudžetą.
Pasak Premjero, Europos socialinį modelį gali įtvirtinti paskatos tolesniam ekonominiam augimui, kuris padėtų kurti arba išlaikyti esamą visuomenės gerovę, kitaip esą „neišvengiamai teks daryti kompromisus socialinės apsaugos sąskaita”.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, A. Brazauskas pirmadienį kartu su Estijos prezidentu Arnoldu Riuiteliu (Arnold Ruutel) ir Latvijos premjeru Aigaru Kalvyčiu pietavo su Švedijos Premjeru Joranu Peršonu (Goran Perssonu). Pietų metu buvo aptartas artėjantis neformalus ES vadovų susitikimas Londone ir galimybės susitarti dėl naujos 2007-2013 metų finansinės perspektyvos.
Be to, buvo kalbama apie ES kaimynystės politiką, santykius su Rusija, Ukraina ir Baltarusija, Baltijos šalių ir Švedijos vidaus situaciją, pasikeista nuomonėmis apie Rusijos – Vokietijos dujotiekio Baltijos jūra statybą. A. Brazauskas atkreipė dėmesį į elektros linijos su Švedija būtinybę.
Išvakarėse per darbo vakarienę su Europos Komisijos vadovu Žozė Manueliu Barozu (Jose Manuel Barroso) didžiausias dėmesys taip pat buvo skiriamas artėjančiam Londono susitikimui, kur bus diskutuojama apie ES ekonominę-socialinę situaciją.
EK pirmininko nuomone, tokia diskusija turėtų padėti susitarti dėl naujos finansinės perspektyvos dar šiemet gruodžio mėnesį Briuselyje įvyksiančiame ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime.
Vakarienės metu taip pat buvo aptarti energetikos ir transporto infrastruktūros projektai, ES ir Rusijos santykiai.
2005-10-17 16:08