Rudenį pats laikas atkreipti dėmesį į kambarinius augalus. Dauguma jų prieš šimtmetį ar dar seniau atkeliavo iš šiltųjų kraštų – tropikų ir subtropikų, kur gamtinės sąlygos (kritulių kiekis, temperatūros svyravimai) gali būti labai skirtingi, bet dienos ir nakties trukmė svyruoja palyginti nedaug ir visais metų laikais yra 12-14 val. Lietuvoje, kuri yra vidutinėje klimato juostoje, vasaros pradžioje saulė nenusileidžia ištisas 17 val., tačiau vėlų rudenį ir žiemos pradžioje tešviečia 7 val.
Sumažėjus dienos ilgumui iki 10 val. ir daugiau dauguma augalų nustoja augti (fikai, krotonai, dauguma sukulentų), kiti numeta dalį lapų (citrusiniai, jazminaitis). Ir ne tik todėl, kad saulė trumpiau šviečia, bet dar ir dėl to, kad šviesos intensyvumas būna kelis kartus mažesnis ir jo neužtenka normaliai augti.
Bet kalėdinis kaktusas, kurio tėvynė yra Brazilija, iš pietų Europos kilę ciklamenai elgiasi priešingai: gruodžio – sausio mėnesiais pražysta nuostabiausiais žiedais. Taigi įsigijus naują augalą o dar geriau – prieš įsigyjant patartina susipažinti su jo poreikiais, sužinoti, iš kur jis kilęs. Šios žinios padės bute parinkti augalui tinkamą vietą ir tinkamai jį prižiūrėti.
Butuose kambariniai augalai dažniausiai kenčia nuo šviesos ir šilumos trūkumo. Todėl net ir puošnialapes begonijas, paparčius, pavasarį ir vasarą laikytus atokiau nuo langų, tiesioginių saulės spindulių, dabar galima drąsiai statyti ant palangių ar arti jų. Naujoje vietoje augalas į šviesą turi būti atsuktas ta pačia puse. Jei to nebus padaryta su paparčiu, tikriausiai nieko blogo neatsitiks, o štai kalėdinis ar velykinis kaktusas numes pumpurus ir pražys tik kitais metais.
Ar galima rudenį kambarinius augalus persodinti? Bendro atsakymo į šį klausimą nėra. Vienus galima, net patartina, kitų persodinimą geriau atidėti pavasariui. Svarbu atsiminti: kambarinių augalų negalima persodinti, kada orai atvėsta, o šildymo sezonas dar neprasidėjęs ir bute šalta. Šilumamėgiams augalams, tokiems kaip fikai, difenbachijos, begonijos, tai pats sunkiausias metų laikas, kada ne tik šalta, bet ir dienos keliomis valandomis trumpesnės.
Netinkamai persodinus augalą per pažeistas šaknis ar lapus įsimeta ligos ir jį pražudo. Sulaukus šildymo sezono pradžios daugumą žolinių kambarinių augalų galima persodinti, tik ne kalėdinį kaktusą, nors tradiciškai tie darbai dažniausiai atliekami žiemos pabaigoje ir anksti pavasarį.
Kuo toliau nuo pusiaujo į Šiaurę ar Pietus augo augalai, tuo labiau jų vystymąsi lemia sezoninis cikliškumas. Iš Viduržemio jūros pakrantės ar Pietų Afrikos krantų kilę augalai (citrusai, kiparisai, azalijos) rudenį ar žiemą turi pailsėti esant žemesnei temperatūrai (10-15 laipsnių). Šiuos augalus geriausia persodinti baigiantis ramybės periodui, o persodinus ir palaisčius, jei tik yra galimybė, aplinkos temperatūrą reikėtų padidinti, kad geriau gytų persodinant pažeistos šaknys.
Rudenį ir žiemą ramybės būsenos augalus laistyti reikia mažiau, o kai kurių ir visai nereikia, jeigu ore pakanka drėgmės. Pavyzdžiui, virtuvėje augantys sukulentai (kaktusai, šilokai, euforbijos) pakankamai drėgmės gauna iš oro.