Pietiniame rajone klaipėdiečiai pradėjo karą dėl gyvūnų. Spėjama, kad šiomis dienomis I.Simonaitytės gatvės rajone balandžių augintojas nuodijo šunis. Jautiena pagardinto nuodingo masalo paragavę ir staiga susirgę keturkojai po kelis vedami į veterinarijos gydyklą.
Galavosi mirtimi
Apnuodytas kilmingos veislės šuo dvi paras galavosi mirtimi. Kokerspanielio Arto šeimininkė pamena trečiadienio vakare išvedusi augintinį pasivaikščioti ir mačiusi, kaip šuo kažką rado žolėje ir suėdė. Netrukus Artas pasijuto labai blogai – pradėjo viduriuoti krauju.
Kitos dienos rytą nuvedusi savo augintinį pas veterinarijos gydytoją Robertą Bartkų moteris nustebo sužinojusi, jog panašiai susirgo keli kaimyniniuose namuose laikomi augintiniai. Ligos simptomai buvo tokie pat. Sunkios būklės buvo retos papiljonų veislės šuo bei anglų buldogo ir stafordšyro terjero mišrūnas. Pastarasis keturkojis buvo operuotas. Dėl patirto didžiulio skausmo iš dalies paralyžiuotos užpakalinės jo kojos.
Viliojo jautiena
Arto šeimininkė Regina Smalinskienė pasakojo nemiegojusi visą naktį. Moteris budėjo prie gydomo šuns, jai teko stebėti, kad augintinis neištrauktų iš kojos kateterio, per kurį šuniui lašinti vaistai. Ūmi šuns liga sutrukdė R.Smalinskienei augintinį vežti į savaitgalį Šiauliuose vykusią parodą.
Visi susirgę šunys buvo vedžiojami pievoje netoli Vingio gatvės 2-ojo namo. R.Smalinskienė pasakojo, jog gretimo namo komendantė žolėje aptiko susuktą jautienos gabaliuką. Moteris spėja, jog į šį suktinuką galėjo būti suvyniota žiurkių nuodų. Šį masalą komendantė žadėjo atiduoti tirti.
Susirgusių šunų šeimininkai įtaria, kad keturkojai nuodijami tyčia. Netoliese toje pačioje pievoje prieš keletą metų išdygo balandinė. Žmonės tikino, jog jos savininkas itin nemėgsta šunų. Girdėtas vyro grasinimas susidoroti su visais aplinkinių namų keturkojais.
Įtaria balandininką
Veterinarijos gydytojas R.Bartkus prisiminė, jog toks ūmų apsinuodijimą primenančios ligos protrūkis šiame rajone – ne pirmas. Prieš porą metų per vieną savaitę nugaišo penki jo gydyti šunys. Tada ligos simptomai buvo labai panašūs.
R.Bartkus mano, jog tai ne virusinė infekcija, o apnuodijimas. Tokią išvadą gydytojas padarė ilgiau stebėjęs keturkojų sveikatą. Virusinės ligos kamuoja ilgiau. Šįkart išvalius organizmą šunys pasveiko greitai.
Veterinaras patarė šunų ir kačių augintojams saugoti savo augintinius, neleisti jiems ėsti lauke. R.Bartkus buvo girdėjęs apie šunų nekenčiantį vyrą, tačiau svarstė, ar keturkojai negalėjo paragauti žiurkių nuodų, kurių rudenį prie laiptinių barsto kai kurių namų valdų darbuotojai. Taip daroma siekiant atsikratyti iš laukų į daugiabučius žiemai ateinančių graužikų. Tačiau šunų šeimininkai įsitikinę, kad toks aiškinimas nepagrįstas – šunį greičiau suvilios gabaliukas žalios jautienos nei nuodų milteliai.
Tęsia karą
Įrodyti, jog kažkas tyčia apnuodijo šunis, vargu ar įmanoma, net jeigu pavyktų nustatyti, jog rastas jautienos gabaliukas buvo prifarširuotas nuodų. Kol kas nė vienas iš susirgusių šunų šeimininkų, nors ir patyrė nemažų nuostolių gydydami savo keturkojus, nesikreipė į policiją. Tad pareigūnai įvykio netirs.
Šunų šeimininkai dalinasi patirtimi, žada augintinius vesti pasivaikščioti tik su antsnukiais. Žmonės įtariai žiūri į balandinę. Jie dar nepamiršo prieš metus kilusių barnių, kai be jokių leidimų ir nepasitarus su aplinkinių namų gyventojais čia išdygo balandinė. Tada daugelis reikalavo sparnuočių namą statyti atokiau nuo namų. Spėliojama, ar šunų nuodijimas nėra prieš metus prasidėjusio karo už balandinės nukėlimą tęsinys.
R.Smalinskienė tikino, jog jai balandinė netrukdo. Moteris net pasidžiaugė, kad žmogus turi mėgstamą užsiėmimą. Tik ji pati įsitikino, kad balandžių mėgėjas nekenčia šunų, kai kartą su juo kalbėjo apie augintinius.
Daiva Janauskaitė