Finansų ministerija priešinasi verslininkų raginimams pagyvinti naujų automobilių prekybą
2002-ųjų pavasarį pateikta ir vidurvasarį įsigaliojusi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, draudžianti juridiniams asmenims atskaityti pridėtinės vertės mokestį už įsigyjamus ir nuomojamus lengvuosius automobilius, tapo vienu skaudžiausių smūgių automobilių pardavimo verslui. Po šios įstatymo korekcijos naujų keturračių kainos šoktelėjo aukštyn, naujų automobilių paklausa drastiškai smuko, pabrango įmonių tiekiamos prekės ir paslaugos.
Nors po kurio laiko rinka susitaikė su realybe ir pardavimo apimtys vėl pakilo, Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) lig šiol įrodinėja, kad lengvieji automobiliai buvo nepagrįstai išskirti iš kito įmonių įsigyjamo turto, todėl yra dirbtinai ribojamas automobilių prekybos bei aptarnavimo verslas.
Praėjusią savaitę LAA vadovai paskelbė karą jų verslą diskriminuojančioms įstatymo nuostatoms ir kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, siekdami grąžinti senąją tvarką.
Šalutiniai įrodymai
Finansų ministerijos siūlymai apriboti PVM atskaitą 2002-aisiais rėmėsi prielaida, jog automobiliai įmonėje naudojami ne tik prekių – paslaugų gamybai bei teikimui, bet ir iš dalies asmeniniams tikslams. Esą ne darbo metu daugybė mašinų, papuoštų įvairių firmų simbolika, stovi prie prekybos ir pramogų centrų. Valdininkus ypač erzino tai, kad kai kurie verslininkai PVM susigrąžindavo už akivaizdžiai finansinei galiai ir gyvenimo būdui pabrėžti skirtus „darbo įrankius” tokius kaip „Ferrari” ar „Lamborghini”.
Asocijuotų verslo struktūrų vadovai pripažino, kad kai kuriais atvejais jų kolegos elgėsi ne visai korektiškai, tačiau tvirtino, kad tai nesuteikia teisės kirsti visą verslo šaką. Jų teigimu, prielaidą, kad įmonių turtas yra naudojamas darbuotojų asmeniniams tikslams, galima pritaikyti ne tik automobiliams ir su jo eksploatacija susijusioms išlaidoms, bet ir kitokiam įmonės turtui ar išlaidoms. Įmonių kompiuteriai ir telekomunikacijų paslaugos taip pat gali būti naudojami ir asmeniniais tikslais. Vadinasi, reiktų riboti PVM atskaitą ir kitam turtui, prekėms ar paslaugoms.
„Mūsų duomenimis, įmonėse asmeniniams poreikiams naudojamų automobilių kiekis nėra žymus, be to, galimi nesudėtingi kontrolės mechanizmai, kad užkirstų šį kelią”, – tikino LAA generalinis direktorius Lukas Vosylius.
Asociacijos vadovai pateikia dar vieną argumentą, jų manymu, įrodantį, jog verslo pasaulis nebesivelia į primityvias taupymo operacijas. Remiantis Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, praeitais metais Lietuvoje buvo sudarytos 6848 sutartys dėl naujų automobilių įsigijimo lizingo būdu, šių sutarčių vertė siekė – 621469 mln. Lt. Privatūs asmenys sudarė apie 16 proc., o bendrovės, valstybinės įstaigos, organizacijos beveik 84 proc. visų pasirašytų sutarčių. 2004-aisiais lizingo portfelio struktūroje lengvieji automobiliai Lietuvoje sudarė 18,5 proc., Estijoje – 29 proc., Latvijoje – 40,2 proc. Europos Sąjungoje lengvųjų automobilių lizingas sudaro apie 35 proc.
„Remiantis statistiniais duomenimis, net galiojant šiam PVM įstatymo straipsniui, daugiau nei 80 proc. lengvųjų automobilių pirkėjų yra juridiniai asmenys. Tai rodo, jog įmonės perka automobilius ne dėl to, kad galėtų išvengti mokesčių ir naudoti automobilį darbuotojo asmeniniams poreikiams”, – tvirtino LAA vadovai.
Našta – 110 mln.
Asociacijos parengtame kreipimesi į Vyriausybę teigiama, kad, panaikinus PVM atskaitą, mokesčių našta nepagrįstai padidėjo pirmiausia toms įmonėms, kuriose automobiliai naudojami išimtinai verslo tikslais.
„Įmonės, eksploatuojančios automobilius, ir taip sumoka dideles sumas į valstybės biudžetą, nes automobilių eksploatacijos kaštuose didelę dalį sudaro kuras, kurio apie 70 proc. kainos sudaro akcizas. Pastaraisiais metais žymiai išaugus automobilių eksploatacijos kaštams, kai dalis įmonių sunkiai suranda lėšų turimų senų automobilių remontui, jau nekalbant apie automobilių naudojimą ne darbo tikslais ar naujų įsigijimą, PVM atskaitos panaikinimas tokioms įmonėms yra ypač skaudus. Mūsų skaičiavimais, įsigaliojus minėtoms PVM įstatymo pataisoms, finansinė našta įmonėms per metus išaugo 102-110 mln. litų”, – nurodė Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Stasys Brundza.
LAA teigimu, PVM negrąžinimas perkant naujus automobilius yra mažiau pastebimas stambiose įmonėse, kur transporto išlaidos užima nežymią dalį visose įmonės išlaidose, tačiau smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kur transporto išlaidos sudaro gana ženklią sąnaudų dalį, atsirado dar vienas papildomas veiksnys, ribojantis jų verslo plėtrą.
Verslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatyme nustatyta išimtis tik keleivių vežimu ar vairavimo mokymo paslaugomis užsiimančioms įmonėms yra nepagrįsta, nes iš esmės bet kuris lengvasis automobilis gali būti naudojamas prekių vežimui – tiesiogiai susijęs su gamybine ar paslaugų teikimo veikla ar su nuvykimu į paslaugos teikimo vietą. Pavyzdžiui, maistas į namus; pašto paslaugos, susijusios su pervežimais bei tam naudojami lengvieji automobiliai ir t.t.
„Padaryta „išimtis išimtyje” skatina įmones ieškoti spragų įstatymo numatytoje tvarkoje: lengvieji automobiliai yra perdaromi ir registruojami, kaip komercinės paskirties arba keleiviams vežti (daugiau kaip 8 vietų), taip susigrąžinant PVM”, – atvirauja verslininkai.
Beje, pasinaudodami tuo, kad kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje nėra išimčių įstatymuose ir PVM įmonėms grąžinamas, nemaža dalis Lietuvos įmonių automobilius perka bei registruoja kaimyninėse šalyse, ir šis procesas turi didėjimo tendenciją.
Ratuotų senienų kraštas
Didžiausią susirūpinimą kelia Lietuvos atsilikimas pagal automobilizacijos rodiklį, kuris parodo, kiek tūkstančiui gyventojų tenka naujų automobilių. 2004-aisiais jis tesiekė tik 1,325. Tuo tarpu Latvijoje -2,254, Estijoje – 6,370, Čekijoje – 6,613, Vengrijoje – 10,397, o pirmaujančioje sąraše Slovėnijoje – net 15,976. Tai rodo, kad automobilių parko atsinaujinimo tempai Lietuvoje yra patys žemiausi tarp naujų ES šalių ir Lietuva tampa senų automobilių sąvartynu. Lengvieji automobiliai, pagaminti iki 1995-ųjų, sudaro 90,9 proc. (1262656 mašinos), automobiliai, pagaminti nuo 1995-ųjų iki 2002-ųjų, sudaro 7,5 proc. (104447), o 2003-2004 m pagaminti automobiliai tik sudaro 1,5 proc. (21250) viso Lietuvos automobilių parko.
LAA atkreipia dėmesį, jog nuo 1991-ųjų metų įvairiuose šalies miestuose pastatyta ir įrengta apie 60 modernių automobilių pardavimo salonų, į kuriuos investuota per 500 mln. litų, sukurta daugybė darbo vietų. Tokių investicijų susigrąžinimas ir šiaip užtrunka ne vienerius metus, tačiau PVM įstatymo pataisos viską dar labiau komplikavo. Asociacijos vadovai sakė neabejoją, jog beveik 4 kartus sparčiau kylantiems naujų automobilių pardavimų tempams Latvijoje įtakos turi skirtingos PVM įstatymo nuostatos. Lyginant lengvųjų automobilių registracijos duomenis 2004-ųjų ir 2005-ųjų liepos mėnesiais, pokytis Lietuvoje sudarė tik +28,3 proc., Estijoje +31,3 proc., o Latvijoje net +84,9 proc.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius pripažino, kad nemažai Lietuvos bendrovių, turinčių savo antrines įmones Latvijoje, automobilius perka būtent ten, nes latviai PVM sugrąžina, o lietuviai ne.
Perkant prabangų automobilį, už PVM sumą galima įsigyti dar vieną – pigesnį. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad sąlyginai naujų automobilių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu ženkliai didėja dėl to, jog į mūsų šalį plūsta apgadinta technika iš JAV. Ši gerai organizuota, tačiau kartais pusiau legali naudotų automobilių prekyba klesti dėl lietuvių pomėgio vairuoti didesnius bei galingesnius automobilius. Deja, dėl to nukenčia valstybės biudžetas.
Permainos įmanomos
Asociacijos vadovai akcentavo nereikalaują automobiliams taikyti kokio nors lengvatinio PVM tarifo, nors tokia galimybė teoriškai egzistuoja.
„Nors Europos Komisijoje veikiantis PVM komitetas neturi teisės valstybei suteikti išimčių iš bendrų PVM taikymo principų ar suteikti teisę taikyti papildomas lengvatas, tačiau valstybė turi teisę kreiptis į šį komitetą su prašymu panaikinti dabar galiojančius PVM įstatymo straipsnius, – dėstė LAA generalinis direktorius. – Visiškai sutinkame su LR Finansų ministerijos dažnai pabrėžiama pozicija, jog „ydinga praktika bet kurią problemą siūlyti spręsti gausybe mokesčių lengvatų, nes šių išimčių taikymas atskiroms verslo rūšims pažeistų mokesčių lygybės ir neutralumo principus”. Todėl remiantis šia nuostata lengvieji automobiliai negali būti išskiriami iš kito turto”.
Verslininkai ragina pakeisti minėtą PVM įstatymo punktą dar ir todėl, kad jis prieštarauja Vyriausybės 2004-2008 metų programos nuostatoms. Tiksliau ne kartą viešai išsakytam pažadui „ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis toliau skatinti, kad būtų modernizuojamas Lietuvos automobilių parkas”.
LAA vadovai šias nuostatas prieš kurį laiką dėstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje dalyvavusiai Finansų ministerijos sekretorei Ingridai Šimonytei. Ji, nors ir prisipažinusi skeptiškai vertinanti galimybes ką nors keisti, pakvietė suinteresuotas puses dar kartą sėsti prie derybų stalo.
Renaldas Gabartas