Ką duotų „Mažeikių naftos” nacionalizavimas?

Tai tik teisinė teorinė galimybė

Vytas Navickas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:

– Bent jau Seime kol kas nėra svarstoma galimybė nacionalizuoti arba, kaip numatoma mūsų Konstitucijoje, „paimti visuomenės poreikiams” „Mažeikių naftos” akcijas, kad vėliau galima būtų jas parduoti naujam investuotojui į šią įmonę. Neteko girdėti, kad ši idėja būtų bent kiek rimčiau svarstoma ir vyriausybiniu lygiu.

Mano nuomone, toks variantas yra tik galimybė teisiniu požiūriu išspręsti problemą. Tačiau „paėmimo visuomenės poreikiams” galimybė labiau taikytina kokio nors pastato ar daikto atžvilgiu. Kai kalbame apie veikiančią didelę įmonę, kuri moka didžiulius mokesčius į biudžetą, iškyla gausybė kitų klausimų – tiekimas, valdymas ir panašiai. Teisinė galimybė nacionalizuoti įmonę nenumato šių problemų sprendimo. Tuo tarpu įmonės atveju labai svarbu visus klausimus spręsti kompleksiškai, kad nenukentėtų nei gamyba, nei atskaitymai į biudžetą.

Ta teisinė galimybė, apie kurią prabilta praėjusią savaitę, yra nenauja ir ji pakankamai gerai žinoma. Tačiau ji labiau teorinė. Nėra jokių konkrečių siūlymų, kaip ji galėtų būti įgyvendinta.

Seimas nusiteikęs patvirtinti Vyriausybės prašomus įstatymų projektus, kurie leistų jai lanksčiau žvelgti į „Mažeikių naftos” problemų sprendimą, atrištų jai rankas, kai reikės imtis konkrečių veiksmų užtikrinant šios įmonės ateitį. Bet reikia pastebėti, kad Vyriausybė turės parodyti Seimui, ką pasirinko investuotoju į „Mažeikių naftą”, ir gauti parlamentarų pritarimą būsimam sandoriui. Tai reiškia, kad tam tikra prasme šiek tiek kontroliuosime Vyriausybės veiksmus, sprendžiant šį svarbų visai šalies ekonomikai klausimą.

Teisinė situacija su areštuotomis „Mažeikių naftos” akcijomis yra gana nelengva. Tačiau būtina pasirengti įvairiems šios problemos sprendimo variantams ateityje. Tai ir bandoma daryti Seime tvirtinant atitinkamus įstatymus.

Atidžiai išnagrinės Seimo priimtus įstatymus

Ramūnas Vilpišauskas, Prezidento patarėjas ekonominiais klausimais:

– Skeptiškai įvertinčiau galimybę nacionalizuoti „Mažeikių naftą”. Neatrodo, kad tai padėtų iš esmės išspręsti problemą. Pasaulio praktika, net ir tos pačios „Mažeikių naftos” atvejis, daug kartų įrodė, kad privatus kapitalas geriau tvarkosi nei valstybė. Tad bet kuriuo atveju tektų ieškoti „Mažeikių naftos” akcijų pirkėjo.

Ir tada iškyla klausimas – ar nacionalizavusi įmonę ir vėliau ją pardavusi naujam investuotojui valstybė gautų tiek pat finansinės naudos kaip alternatyviais atvejais, pavyzdžiui, tiesiogiai perparduodant „Jukos” priklausančias akcijas trečiajai šaliai? Juk kompensacija už nacionalizuotą turtą gali būti didesnė, nei gauti pinigai iš būsimo akcijų pirkėjo.

Ekonomine prasme nacionalizavimas, matyt, būtų labai įvairiai traktuojamas ir užsienio investuotojų, ir teisininkų, ir politikų. Tai irgi gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos, kaip rinkos ekonomikos valstybės, prestižui pasaulyje.

Prezidentas ne kartą yra sakęs, kad „Mažeikių naftai” reikėtų užtikrinti patikimą šeimininką, kuris garantuotų stabilų ir patikimą šios įmonės darbą. Todėl jis kiek atsargiai žiūri į Vyriausybės pasiūlytus įstatymų projektus, kurie dabar svarstomi Seime ir netrukus turėtų būti priimami, nes iš jų neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus surastas naujas įmonės šeimininkas. Tačiau valstybės vadovas, tik gavęs Seimo priimtuosius įstatymus, išnagrinės juos ir tada spręs, ar pasirašyti. Bus žiūrima, kiek tie įstatymai užtikrina Lietuvos interesus įvairiose srityse.

Būtina skaityti visus tesės aktus

Nerijus Eidukevičius, ūkio viceministras, „Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas:

– Tie teisininkai, kurie pasiūlė „Mažeikių naftos” nacionalizavimą kaip išeitį iš susidariusios situacijos, pirmiau tegu geriau įsiskaito į veikiančius įstatymus ir įvairius Konstitucinio Teismo sprendimus, susijusius su privačios nuosavybės reikalais.

Taip, „paėmimo visuomenės poreikiams” galimybė egzistuoja. Tačiau yra gausybė įstatymų ir Teismo nutarimų, kuriuose kalbama, kada tokį būdą galima naudoti, kokiais atvejais, kokiomis sąlygomis.

Vyriausybė svarsto įvairiausius įmanomus „Mažeikių naftos” akcijų problemos sprendimo būdus. Jų netgi daugiau, negu teisininkai galėtų sugalvoti. Vien tuose įstatymuose, kurie šią savaitę turi būti priimti Seime, Vyriausybei teisiškai atrišamos rankos veikti bent penkiais skirtingais būdais. Yra ir dar aibė variantų, kuriuos galima naudoti, nekeičiant galiojančių įstatymų.

Atkreiptinas dėmesys, kad netgi valstybės pasiryžimas iš „Jukos” išpirkti „Mažeikių naftos” akcijas iš esmės ir yra atvejis, panašus į tą, apie kurį kalba kai kurie teisininkai.

Numatoma veikti taip, kad „Mažeikių nafta” efektyviai dirbtų, duotų pelno, mokėtų mokesčius valstybei, užtikrintų darbo vietas regiono gyventojams.

Kada „Mažeikių nafta” turės šeimininką, nekeliantį galvos skausmo Lietuvai? Nežinau. Gal jūs man galėtumėte atsakyti į tokį klausimą?

Kalbėjosi Stasys Gudavičius

* Skaičiai * Faktai * Citatos

* Praėjusią savaitę Vyriausybė buvo numačiusi pasirinkti partnerį, su kuriuo derėtųsi dėl bankrutuojančiai Rusijos bendrovei „Jukos” priklausančios „Mažeikių naftos” akcijų perėmimo. Realiausiais pretendentais laikytos bendra Rusijos ir Didžiosios Britanijos bendrovė „TNK-BP” bei rusų naftos gavybos ir perdirbimo gigantas „Lukoil”.

* Tačiau Vyriausybės planus netikėtai sugriovė Nyderlandų teismas, areštavęs „Jukos Finance” ir „Jukos International UK” priklausančias akcijas, tarp jų – ir „Mažeikių naftos” akcijas. Tai padaryta Rusijos valstybinės naftos kompanijos „Rosneft” valdomos bendrovės „Juganskneftegaz” prašymu.

* 53,7 procento „Mažeikių naftos” akcijų priklauso „Jukos International UK”.

* Kol kas Nyderlandų teismo sprendimas laikinas, teismas turėtų nuspręsti dėl tolesnių veiksmų spalio 29 dieną.

* Pasak Rusijos spaudos, po kelių mėnesių gali prasidėti tolesnis „Jukos” turto išpardavimas, nes mokesčių administratoriai iš žlungančios kompanijos nori išieškoti dar 5 mlrd. JAV dolerių, padidindami „Jukos” skolą šalies biudžetui iki 7 milijardų JAV dolerių. „Jukos” jau sumokėjo biudžetui 402 mlrd. rublių (14 mlrd. JAV dolerių) mokesčių skolos. Bebuvo likę sumokėti 55,2 mlrd. rublių (1,9 mlrd. JAV dolerių), neskaitant 475 mln. JAV dolerių skolos Vakarų bankams kreditoriams.

* Lietuvoje imta nuogąstauti, kad „Mažeikių naftos” akcijų likimas bus sprendžiamas ne Lietuvoje ir ne Lietuvos Vyriausybės. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas šiuos nuogąstavimus iš esmės patvirtino, praėjusią savaitę su vienos dienos vizitu apsilankęs Nyderlanduose.

* Šalies teisininkai prabilo apie Konstitucijoje numatytą galimybę, prireikus, nacionalizuoti „Mažeikių naftos” akcijas, bendrovei „Jukos” arba jos kreditoriams „teisingai už tai atlyginant”. Nacionalizuotos akcijos būtų parduotos naujam investuotojui į „Mažeikių naftą”.

* Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis įsitikinęs, kad toks sprendimas būtų naudingas Lietuvai, nes „žaibiškai išspręstų problemą”: „Lietuvai tuomet nereikėtų derėtis dėl paties akcijų paėmimo, o tik dėl teisingo atlyginimo. Pats akcijų paėmimas būtų vienašališkas aktas, o problema būtų tik ta, su kuo derėtis dėl teisingo atlyginimo”. Anot jo, tam reikėtų priimti specialų įstatymą, kuris leistų paimti akcijas valstybės nuosavybėn ir įgaliotų Vyriausybę derėtis dėl teisingo atlyginimo per įmanomai trumpą laiką. Tačiau jei dėl Nyderlandų teismo kaltės nebūtų su kuo derėtis, tai būtų jau ne Lietuvos problema. „Manau, kad tuomet savininkas galėtų bylinėtis su Lietuvos valstybe ir Lietuvos teismuose, o bylinėjimasis baigtųsi Strasbūro teisme”, – tvirtino E.Šileikis.

* Galimo nacionalizavimo idėja sutikta prieštaringai. „Ši priemonė nelabai pagrįsta, ji gali būti naudojama tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios gresia visos šalies ekonomikos destabilizacija”, – „Eltai” sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, nacionalizuojant „Jukos” priklausančias gamyklos akcijas, už jas reikėtų sumokėti kompensaciją „Jukos”. Jo teigimu, kadangi „Jukos” spaudžia Rusijos kreditoriai, ši kompensacija atitektų jiems. Kremliui šis žingsnis nebūtų palankus, nes jis gautų mažiau pinigų, nei galėtų, ir tada sunku būtų tikėtis, kad kas nors iš Vyriausybės nupirktų šias akcijas už didesnę kainą, nes Rusija gali daryti įtaką naftos tiekimui į „Mažeikių naftą”.

* Anot „East Capital Asset Management”, kuri valdo 2,8 proc. „Mažeikių naftos” akcijų, fondų valdytojo Aivaro Abromavičiaus, toks žingsnis ekonomiškai rizikingas: „Gali atrodyti, kad pirkti ir parduoti yra labai lengva, bet tie, kurie pirktų akcijas, taip pat nepėsti ir žinos, kiek Vyriausybė už jas kompensavo”.

* Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius nacionalizacijos būdą vertina kaip vieną iš galimų. „Politikai turi būti pasirengę žengti tokį pakankamai drastišką žingsnį, nes jis gali būti reikalingas dėl visuomenės poreikio – nacionalinio saugumo”, – sakė A.Kubilius.

* Tuo tarpu Seime svarstomas Vyriausybės parengtas įstatymų paketas, leidžiantis ministrų kabinetui pirkti ir parduoti „Mažeikių naftos” akcijas tam skolinantis iki 3 mlrd. litų. Vyriausybės teigimu, priėmus įstatymus, ji galės derėtis su „Jukos” ir jos pasirinktais pirkėjais dėl Lietuvai palankesnių pardavimo sąlygų. Seime dėl šių įstatymų numatoma balsuoti šį ketvirtadienį. Be kita ko, numatoma priimti pataisas, kad Vyriausybė turi gauti papildomą Seimo leidimą pradėti derybas su pasirinktu investuotoju į „Mažeikių naftą”, kuris turi atitikti šalies nacionalinio saugumo interesus.

Parengė Stasys Gudavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.