Viena stambiausių Rusijos bendrovių modernizuoja atgaivintą naftos gavybą trečiame pagal dydį telkinyje pasaulyje
„Mažeikių naftą” pretenduojanti pirkti viena stambiausių Rusijos kompanijų TNK-BP garantuoja užtikrinsianti ilgalaikį žaliavos tiekimą į Lietuvą. Šiuo metu rusų ir britų valdoma bendrovė aktyviai investuoja ir didina naftos gavybos apimtis Vakarų Sibire, iš kur nafta tiekiama ir Mažeikių įmonei.
Didina gavybą
TNK-BP, stambiausių Rusijos kompanijų dešimtuke užimanti 6-ąją vietą, pagal naftos gavybos apimtis nusileidžia tik bendrovei „Lukoil”. Šiuo metu valdanti penkias naftos perdirbimo įmones Rusijoje ir dar vieną – Ukrainoje, TNK-BP vis dar turi vilčių tapti ir „Mažeikių naftos” savininke.
Klausimas apie nuolatinį žaliavos tiekimą į Lietuvą kompanijos atstovams kelia šypsenas. TNK-BP, pernai išgavusi 72 mln. tonų naftos, gavybos apimtis ir toliau didina. Oficialiai patvirtinti koncerno naftos ištekliai siekia 1,2 mlrd. tonų.
Didžiausi TNK-BP priklausantys naftos klodai glūdi Vakarų Sibire, Samatlore – trečiajame pagal dydį pasaulyje naftos telkinyje, nutolusiame maždaug 2,5 tūkst. km nuo Maskvos. Šiuo metu Samatlore kompanija vykdo ambicingus projektus, pagal kuriuos atnaujinama naftos gavyba senuose gręžiniuose bei ieškoma naujų „juodojo aukso” šaltinių.
Į uždarą ir itin saugomą Samatlorą TNK-BP sutiko įsileisti Lietuvos žurnalistus.
Į pelkes įžengė naftininkai
Dar prieš du dešimtmečius Samatloras savo nafta maitino visą Sovietų Sąjungą. Po praėjusio amžiaus pabaigoje Rusiją sukrėtusios ekonominės krizės ne daug kas turėjo vilčių, kad šis milžiniškų naftos atsargų telkinys bus atgaivintas.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje nafta buvo pumpuojama tik iš pusės gręžinių, kurių iš viso buvo priskaičiuojama per 16 tūkstančių. 1998 metais Samatlore tebuvo išgaunama 14 mln. tonų naftos, nors dar 1985-aisiais gavybos apimtys viršijo net 150 mln. tonų. Tuo metu tai sudarė ketvirtadalį visos Sovietų Sąjungoje išgaunamos naftos.
Iš paukščio skrydžio pasidairius po šią Vakarų Sibiro vietovę, sunku patikėti, kad tokioje pelkingoje žemėje apskritai įmanoma pasiekti naftos klodus. Daugiau kaip pustrečio tūkstančio kvadratinių kilometrų užimančioje teritorijoje – vien pelkės, aplink kurias priskaičiuojama dar per 1500 ežerų. Vietovė pavadinta Samatloro ežero vardu, kuris senųjų vietos gyventojų – chantų – kalba reiškia „ežerų širdis”.
Šiandien „ežerų širdis” jau daugiau kaip tris dešimtmečius yra vadinama Rusijos naftos širdimi. Pirmieji geologai čia atvyko 1961-aisiais, o po aštuonerių metų imta pumpuoti itin aukštos kokybės nafta.
Gavyba atgaivinama
Nuo 1969-ųjų iki 1981 metų Samatlore buvo išgauta 1 mlrd. tonų naftos. Dar po penkerių metų – antra tiek. Paskaičiuota, kad telkiniui eksploatuoti sovietmečiu buvo investuota apie 27 mlrd. dolerių, o tuometinės didžiosios tėvynės biudžetas sulaukė 245 mlrd. dolerių mokesčių. Tuo metu šioje teritorijoje buvo išgręžta 16 tūkst. 700 gręžinių, kuriais išpumpuota milijardai tonų „juodojo aukso”.
Socialistinio lenktyniavimo karštinės laikotarpiu už tokius rodiklius naftininkams buvo kabinami medaliai ir suteikiami didvyrių vardai. Tuo metu niekas net nesusimąstė, kad kasmet vis sparčiau artėjama prie ekologinės katastrofos. Beatodairiškai vykdyta naftos gavyba padarė nemenkos žalos ne tik unikaliam gamtos kampeliui – telkinio gelmėse slūgsanti nafta tapo sunkiai prieinama, gręžiniai buvo užlieti vandeniu.
Samatloro atgimimas siejamas su Tiumenės naftos kompanijos (TNK) atėjimu ir vėliau prie jos prisijungusia „British Petroleum”. TNK-BP skelbiasi intensyviai investuojanti į telkinį, kur pasenę įrenginiai keičiami pačiomis moderniausiomis technologijomis pasaulyje.
Šiemet iš Samatloro telkinio planuojama išgauti 31 mln. tonų naftos. Tai yra beveik pusė viso TNK-BP išgaunamos naftos kiekio.
Gamta buvo pamiršta
TNK-BP koncernas šiandien gana dažnai sulaukia priekaištų dėl įtemptos ekologinės situacijos šiame regione. Bendrovės filialo „TNK-BP Vakarų Sibiras” direktorius Olegas Namas pripažįsta, kad sovietiniais metais vykdytos intensyvios gavybos Samatlore padariniai – itin skaudūs.
„Sovietmečiu naftininkams buvo keliamas vienintelis tikslas – išgauti kuo daugiau naftos. Iš Samatloro naftos gyveno visa tuometinė Sovietų Sąjunga. Niekas negalvojo, kaip išgaunama nafta. Svarbiausia – kuo geresni gavybos rodikliai, o gamtosaugos reikalavimų iš viso nebuvo paisoma”, – tvirtino O.Namas, užsiminęs, kad tris dešimtmečius mazutu ir kitais naftos produktais užterštą teritoriją ne taip greitai pavyks išvalyti.
TNK-BP įsipareigojo per artimiausius penkerius metus 80-čia procentų sumažinti mazutu bei kitais naftos produktais užterštų teritorijų skaičių. Skelbiama, kad Samatloro valymui numatoma skirti beveik 0,5 mlrd. JAV dolerių. Be to, planuojama pakeisti seniausiai nutiestus naftotiekius ir visiškai sumažinti žaliavos nuotėkį.
Tiesa, akivaizdžiai užterštų Samatloro vietų Lietuvos žurnalistai neišvydo. Jiems buvo pristatyti tik naujausi kompanijos projektai, vykdomi laikantis ekologinių reikalavimų.
Aplinkosaugai – ypatingas dėmesys
Šiuo metu didžiausios perspektyvos siejamos su tik pradėta eksploatuoti Samatloro dalimi – Ustvachu. Į šią teritoriją naftininkai dairėsi jau seniai, tačiau leidimus čia dirbti gavo tik tada, kai įdiegė naujausias technologijas ir garantavo nepakenksią aplinkai bei unikaliai florai.
„Ši vieta labai „jautri”, nes šalimais yra vandenvietė, iš kur geriamuoju vandeniu aprūpinami 250 tūkstančių žmonių, gyvenančių Nižnevartovsko mieste. Kartu su užsienio specialistais itin atidžiai įvertinome situaciją ir ėmėmės įgyvendinti projektą laikydamiesi griežčiausių gamtosaugos reikalavimų. Tam skiriama beveik trečdalis viso projekto lėšų”, – tikino O.Namas.
Pasidairius po Ustvachą, belieka tik stebėtis, kaip tokioje vandeningoje ir pelkėtoje teritorijoje beveik per metus iškilo įspūdingo dydžio naftos gamybos įrenginiai, iki kurių nutiesti keliai, elektros linijos.
TNK-BP valdomos bendrovės „Samatlorneftegaz” generalinio direktoriaus pavaduotojas Valerijus Batraškinas neslepia, kad šiame regione darbo sąlygos yra itin sudėtingos. Beveik aštuonis mėnesius laikosi apie 30-40 laipsnių žemiau nulio, nors žiemos metu būna dienų, kai termometras rodo ir daugiau kaip 50 laipsnių šalčio. Tokiomis sąlygomis iki šiol dirba statybininkai, per pelkes tiesiantys kelius ir vežantys visą naftos gavybai būtiną įrangą. Pagrindinė statybinė medžiaga – smėlis, savo spalva prilygstantis Palangos paplūdimiui, kasamas iš tų pačių pelkių.
Dujos nebedeginamos
Anot V.Batraškino, Ustvacho net nėra ko lyginti su kitomis Samatloro naftos gavybos aikštelėmis, kur dar tebedirba 20 metų senumo įranga. Ustvache nepamatysi įprastų naftos gavybai naudojamų „gervių” , kurias pakeitė galingos elektros pompos, o nerūdijančio plieno vamzdžiai su specialia izoliacine medžiaga iki šiol Samatlore taip pat nebuvo naudojami.
Nafta išgaunama maždaug iš 1,7-2 km gylio. Išgręžti paprasčiausią gręžinį, siekiantį apie 1,7 km, kompanijai kainuoja apie 22 mln. rublių. Daugiau kaip dvigubai brangesni technologiškai sudėtingiausi horizontalūs gręžiniai, tačiau jų efektyvumas kur kas didesnis.
„Degantys fakelai naftos gavybos versle – taip pat jau praeitis. Pagal gamtosaugos reikalavimus, deginti dujas kaip anksčiau draudžiama. Naftos gavybos metu išskiriamos dujos dujotiekiais patenka iki dujų perdirbimo įmonės”, – pasakojo V.Batraškinas.
Ustvache apie 95-98 proc. išgaunamų dujų perdirbama. Likusi dalis sudeginama arba utilizuojama.
Investuojami milijonai
Paskaičiuota, kad pelkingoje Samatloro teritorijoje, iš kur jau išgauta 2,4 mlrd. tonų naftos, glūdi dar apie 500 mln. tonų „juodojo aukso”. Specialistų įsitikinimu, naftos atsargų, be oficialiai patvirtintų duomenų, galėtų būti dar 340 mln. tonų daugiau.
„Tai dideli resursai, kurių pakaks ne vienam dešimtmečiui. Kai naftos ištekliai bus išsemti, tada gavybos aikšteles teks konservuoti. Tačiau tai įvyks tikrai negreitai”, – įsitikinęs V.Batraškinas.
TNK-BP skelbiasi toliau investuosianti į Samatlorą renovuojant senas naftos gavybos aikšteles ir tęsiant naftos paieškas. Pagal projektą, 138 gręžinių įrengimas turėtų atsieiti 230 mln. JAV dolerių. Iki šių metų jau investuota 18 mln. dolerių, o per 2005-uosius – dar 105 mln. dolerių. Likusią dalį lėšų ketinama panaudoti per 2006-2007 metus.
Įgyvendinant kitą projektą, jau pateiktą svarstyti TNK-BP Direktorių tarybai ir kuriam prašoma 142 mln. dolerių, Samatlore planuojama išgręžti dar 79 gręžinius. Tam jau atlikta ir patvirtinta ekologinė ekspertizė.
Prognozuojama, kad, rekonstruojant telkinyje įdiegtą įrangą, iki 2010 metų kasmet tikimasi išgauti 35-36 mln. tonų naftos.
Lina Navickaitė