Graži rudens popietė Panevėžyje. Pačiame miesto centre, prie Senvagės, įsitaisęs būrelis moksleivių gurkšnoja vyną tiesiai iš butelio.
Kol pareigūnai kalbina jaunuolius – vienos miesto vidurinės mokyklos abiturientus, šių eilučių autorė vieno jų kišenėje pastebi kyšant kažką panašaus į peilį. Inspektorė paprašo parodyti, ką šis turi kišenėje.
Neklydau. Vaikino rankoje sublizga peilis. Ilgesniais nei plaštaka ašmenimis, virvele apvyniota rankena, jis įkištas į specialų dėklą. Atrodo kaip tikrai rimtas, galintis žmogų sunkiai sužeisti ar net nužudyti ginklas.
Tikėjausi, kad policininkai jaunuolį nuginkluos ir gabens į policijos komisariatą aiškintis. Tačiau pareigūnai apžiūri peilį ir grąžina jį savininkui.
Nusistebėjusi iš policininkų išgirstu naujieną – jau maždaug pusmetis, kai pasikeitus įstatymams tokį peilį kiekvienas pilnametis gali be apribojimų įsigyti ir netgi nekliudomai nešiotis.
Apstulbusi imu klausinėti peilio savininką.
Aštuoniolikametis panevėžietis Martynas (vardas pakeistas) sako, kad šį peilį gavo dovanų. Paklaustas, kam jam reikalingas toks pavojingas žaisliukas, vaikinas pasiūlo pažiūrėti, kaip jis atrodo.
Užpultas durtų nedvejodamas
Išties, gotų judėjimui prijaučiantis jaunuolis kiek netradicinės, panevėžiečiams neįprastos išvaizdos – tamsūs rūbai, ilgoki plaukai.
„Peilis man reikalingas apsiginti, jei kas dėl išvaizdos imtų kabinėtis”, – paaiškina Martynas.
Nors ant kaklo pasikabinęs taiką simbolizuojantį pakabutį, jaunasis panevėžietis nėra nusiteikęs taikiai. Paklaustas, ar iš tiesų durtų jį užkabinusiam žmogui, abiturientas atsako teigiamai. Net jeigu dūris baigtųsi mirtimi. Esą, juk jis tik gintųsi.
Reidus pareigūnai nutraukė
Anksčiau visoje Lietuvoje kasmet policija organizuodavo prevencinę priemonę „Peilis”. Jos metu viešosiose, masinių susibūrimų vietose būdavo tikrinami įtartini asmenys, ieškoma neteisėtai nešiojamų peilių.
Nebijant rūpesčių, anksčiau nešiotis kišenėje buvo leidžiama tik didelės žalos negalinčius padaryti peilius. Tuo tarpu medžioklinius galėjo turėti tik medžiotojai, o kovinių peilių, pavyzdžiui, vadinamųjų „plaštakių”, „finkų”, teisėtai įsigyti civiliai iš viso negalėjo.
Šie peiliai pagal 2002 metų sausį įsigaliojusį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą buvo priskiriami nešaunamiesiems ginklams, o už jų neteisėtą pardavimą, pirkimą ar laikymą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau šį pavasarį pradėta prevencinė priemonė „Peilis” netikėtai buvo nutraukta. Paaiškėjo, kad beveik visų rūšių peiliai legalizuoti ir juos galima nešioti be jokių apribojimų.
Dabar draudžiami nebent kardai
Šių metų pradžioje į vieną iš Panevėžio vidurinių mokyklų iškviesti policijos pareigūnai iš paauglio moksleivio paėmė medžioklinį peilį.
Pasirodo, vaikinukas jį nugvelbė iš savo senelio ir mokykloje bandė parduoti. Niekas ginklu nesusidomėjo, o po kelių dienų pedagogai, išgirdę apie nemažą peilį besinešiojantį auklėtinį, iškvietė policiją.
Paprašę nustatyti, ar šis peilis priskiriamas nešaunamųjų ginklų kategorijai, pareigūnai iš policijos kriminalistinių tyrimų tarnybos gavo netikėtą atsakymą – medžiokliniai ir panašūs peiliai ginklams nebepriskiriami, todėl minėtas peilis turi būti grąžintas savininkui.
„Dabar bausti galima nebent tuos, kurie nešiojasi kardus”, – vaizdingai pakomentavo panevėžiečiai pareigūnai, susipažinę su „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti” 2005 metų kovo 7 dienos posėdžio protokolo išrašu.
Minėtame posėdyje komisija nusprendė, kad „žuvies dorojimo, turistiniai, medžiokliniai, koviniai, „išgyvenimo” (survivor) peiliai ginklams nepriskiriami”.
Minėta ekspertų komisija D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiria tik kitokius įnagius: kardus, kalavijus, durklus, stiletus, durtuvus, špagas, kovinius kirvius, alebardas, kovinius dalgius, kovines ietis, kovines šakes, svaidomuosius peilius, smogti pritaikytus ginklus (kovinius spragilus, nunčiakus, kuokas ir vėzdus).
Baiminasi jaunimo reakcijos
„Panevėžio ryto” pakalbinti policijos ekspertai sakė, kad jiems dar neteko matyti „kovinių šakių”, ir nelabai tikėtina, kad kas nors tokiomis sumanytų apsiginkluoti.
Tuo tarpu iš ginklų sąrašo išbraukti koviniai peiliai jau ir anksčiau buvo gana populiarūs tarp nusikalsti linkusių jaunuolių.
Kiek smurtu santykius aiškintis mėgstančių lietuvaičių apsiginkluos dabar legalizuotomis „plaštakėmis”, „finkomis” ar tiesiog tvirtais medžiokliniais peiliais, kriminalistai teigė neįsivaizduojantys.
Sužinoję, kad apie tai bus rašomas straipsnis, pareigūnai sakė bijantys, kad informacija apie tokių peilių legalizavimą gali paskatinti jaunimą ginkluotis, bet kartu pripažino, kad šį nelabai suvaldomą džiną iš butelio jau išleido minėta komisija.
Prekyba – be apribojimų
Šiuos pokyčius jau įvertino prekybininkai. Dabar įvairiausiais peiliais prekiaujama visur, netgi – fotosalonuose ar degalinėse. Kriminalistai pripažįsta, kad dalis jų – nerimti ginklai, nuo stipresnio smūgio sulūžtantys.
Tačiau dabar be apribojimų prekiaujama ir anksčiau draustų rūšių peiliais.
Kad jau keletą mėnesių be problemų galima įsigyti medžioklinių peilių, „Panevėžio rytui” patvirtino ir ginklų parduotuvės „Fauna” pardavėja. Jos teigimu, pasikeitus įstatymams iš perkančiųjų tokius peilius nereikalaujama medžiotojo bilieto, užtenka, kad asmuo būtų pilnametis.
Tiesa, didelio pirkėjų antplūdžio, pasikeitus prekybos tvarkai, „Faunos” darbuotoja sako nepastebėjusi. Tokių peilių kainos svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų.
Premjeras piktinosi blogu įstatymu
Motyvų, dėl ko pavojingų rūšių peiliai buvo išbraukti iš ginklų sąrašo, panevėžiečiai pareigūnai sakė nežiną. Tiesa, yra ne viena neoficiali versija.
Viena jų susijusi su šalies premjeru Algirdu Brazausku. Esą, šis politikas, būdamas aistringas medžiotojas ir įspūdingos medžioklinių peilių kolekcijos savininkas, pasipiktino, kad negalima laisvai prekiauti tokiais peiliais ir kad medžiotojams, ypač atvykstantiems iš užsienio, kyla keblumų juos gabenant.
Europos Sąjungos šalyse nešiotis tokius peilius didelių apribojimų irgi nėra.
Šią įstatymo pataisą pakomentuoti „Panevėžio rytas” paprašė Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų centro viršininką Vytautą Drobnį. Paklaustas, kodėl, jo nuomone, medžiokliniai, koviniai bei panašūs peiliai nebepriskirtini prie ginklų, V.Drobnys paaiškino, kad jei peilis turi buitinę paskirtį, jis nėra ginklas.
Vis dėlto susidarė įspūdis, kad apie Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisą V.Drobnys mažai ką girdėjęs. Jis netgi pasitikslino, kada ekspertų komisija nutarė išbraukti kai kurių rūšių peilius iš ginklų sąrašo, ir labai nustebo išgirdęs, jog nebereikia jokių leidimų perkant medžioklinius peilius.
Žudo virtuviniais peiliais ir kirviais
Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti pirmininkui Gintautui Mišeikiui klausimus pateikėme ir atsakymą gavome raštu.
– Jūsų vadovaujama komisija nutarė, kad „žuvies dorojimo, turistiniai, medžiokliai, koviniai, „išgyvenimo” (survivor) peiliai ginklams nebepriskiriami”. Kokiais motyvais vadovaujantis taip nuspręsta?
– Visus peilius nepriskirti ginklams buvo nutarta po kelerius metus rinktos informacijos ir apklausus suinteresuotas institucijas.
Pagrindinis motyvas – nėra kriterijų, kuriais remiantis konkretų peilį būtų galima priskirti prie, pvz., medžioklinių. Anksčiau buvo bandoma nustatyti geležtės ilgį, jos storį, ilgio ir pločio santykį – nuo kažkurios reikšmės peilis buvo priskiriamas ginklams.
Tačiau praktika parodė, kad tokie kriterijai dirbtiniai, jie nieko neduoda. Jeigu peilis laikomas ginklu nuo 120 mm geležtės ilgio, bus gaminami peiliai su 118 mm ilgio geležtėmis. Jeigu geležtės storis bus ribojamas 2,8 mm, bus gaminami peiliai su 2,7 mm storio geležtėmis.
Kas yra medžioklinis peilis, nesugebėjo pasakyti nei peilių gamintojai, nei prekiautojai, nei medžiotojai. Lietuvoje niekas nemedžioja naudodamas peilį, t.y. peiliu neduria medžiojamo žvėries. Peilis naudojamas tik sumedžiotam žvėriui doroti – kailiui nulupti, mėsai supjaustyti, sąnariams atidalinti.
Šiems tikslams naudojami įvairių konstrukcijų ir dydžių peiliai, visi jie – medžiokliniai. Be to, daugelis medžiotojų nurodytiems tikslams naudoja gerai pagaląstus virtuvinius peilius.
Lygiai taip neįmanoma nustatyti kriterijų koviniams peiliams apibrėžti (kuo kovinis peilis skiriasi nuo turistinio). Atskira peilių grupė – „išgyvenimo”, kuriuos į kelionę po menkai civilizuotą aplinką pasiima ekstremalių įspūdžių mėgėjai.
Ar tai, kad peilio kriaunose įmontuotas kompasas, o rankenos viduje yra sudėti būtiniausi vaistai, adata su siūlu ir panašūs daiktai, daro šį peilį labiau pavojingą?
Bet kuris peilis, jeigu jis priimtas į kurios nors šalies kariuomenės apginklavimą, tampa kovinis. Tuo tarpu jis puikiai tinka kiaulėms skersti, ir kiekvienoje kaimo troboje galima rasti tam pritaikytą padargą.
Nė vienas peilis nepriskirtas strateginėms prekėms, peilių importas nelicencijuojamas. Susidarė paradoksali situacija, kai Lietuvos parduotuvės užverstos Ispanijoje pagamintais įvairių dydžių ir konstrukcijų peiliais, laisvai įvežamais į bet kurią Europos Sąjungos šalį, o jiems įsigyti taikomi tokie patys reikalavimai kaip įsigyjant ginklus. Importuoti peilius gali bet kas, o gaminti – tik gavęs licenciją ginklų gamybai.
Tarptautinėje sporto ir laisvalaikio prekių mugėje IWA Niurnberge peilius siūlo viso pasaulio gamintojai, tačiau, išskyrus Rusiją, nė vienoje šalyje medžiokliniai ar turistiniai peiliai nelaikomi ginklais, jų gamybai, prekybai ir įsigijimui netaikomi jokie apribojimai.
Lietuvoje neužfiksuota nė vieno nusikaltimo, padaryto koviniu peiliu (t.y. naudojant kariuomenei apginkluoti priimtą peilį). Dėl nusikaltimų, padarytų naudojant vadinamuosius medžioklinius peilius, sunku spręsti, nes neaišku, kas yra medžioklinis peilis. Bet kuriuo atveju peiliais, įsigytais sporto ar medžioklės prekių parduotuvėje, nusikaltimai nedaromi.
Atskiras atvejis – vadinamosios „finkės”, savadarbiai peiliai ar durklai, populiarūs tarp paauglių ir nusikaltėlių. Jie buvo, yra ir bus gaminami, nepriklausomai nuo draudimų.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 95 proc. nužudymų ir sužalojimų padaroma naudojant virtuvinius peilius, dar 4 proc. naudojant kirvius, šakes ir kitokius ūkinius padargus, likęs 1 proc. – naudojant šaunamuosius ginklus ir įvairias kitas priemones.
Įvertinusi pateiktą informaciją, komisija ir nutarė nepriskirti ginklams minėtų peilių, o atitinkamoms institucijoms siūlyti numatyti atsakomybę už netinkamą ar nepagrįstą tiek peilių, tiek ūkinių padargų nešiojimąsi viešose vietose.
Gyventojai nepuls vienas kito pjauti
– Dabar grėsmingą peilį gali be apribojimų įsigyti ir nešioti bet kuris pilnametis. Ar nesibaiminate, kad šiuo nutarimu tarsi išleidote iš butelio džiną, kad dabar padaugės atvejų, kai tokiais peiliai bus sužalojami ar nužudomi žmonės?
– Dėl džino: nuo kovo mėnesio, kai buvo paskelbtas šis komisijos nutarimas, kriminogeninė padėtis Lietuvoje dėl medžioklinių ar kovinių peilių apyvartos liberalizavimo nepakito, nusikaltimų naudojant šiuos peilius neužfiksuota – taip, kaip ir anksčiau.
Nesuprantami nuogąstavimai, kad mūsų visuomenė puls į parduotuves pirktis peilių, kurie kainuoja vidutiniškai po 200-250 litų, o po to eis masiškai vieni kitų pjauti.
– Kokia, Jūsų nuomone, yra tarp jaunimo ypač populiarių peilių, vadinamųjų „plaštakių”, paskirtis? Anksčiau už jų pardavimą bei įsigijimą buvo baudžiama, dabar jais prekiaujama net degalinėse.
– „Plaštakės” tipo peiliai kai kuriose ES šalyse draudžiami, nes juos galima atlenkti naudojant vieną ranką (panaudojant peilio dalių inerciją). Ypatingos paskirties jie neturi, tai savo rūšies žaislas, kaip ir automatiniai peiliai, kurių geležtė išmetama spyruokle.
Niekada Lietuvoje nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už „plaštakės” tipo peilio pardavimą ar įsigijimą, Jūs kažką supainiojote. Nusikaltimų, padarytų naudojant „plaštakės” tipo peilius, jeigu ir padaroma, tai tik pavieniais atvejais.
„Plaštakė” buvo uždraustas ginklas
Vis dėlto atrodo, kad kažką bus supainiojęs pats G.Mišeikis.
Kaip „Panevėžio rytui” sakė miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas Vitalij Valentij, vadinamosios „plaštakės” yra Rytų kovų menuose naudojamas peilis.
Lietuvoje yra nemažai „plaštakių”, kurias būtų galima priskirti suvenyriniams peiliams, nes jie greit lūžta, yra nepatvarūs.
Ar šis peilis draudžiamas nešioti, anksčiau buvo nustatoma specialiose laboratorijose. Jei jis yra pakankamai patvarus ir jei būdavo priskiriamas prie nešaunamų ginklų kategorijos, policijos pareigūnai keldavo baudžiamąsias bylas.
Už pavojingos „plaštakės” nešiojimą anksčiau Baudžiamajame kodekse vis dėlto būdavo numatyta atsakomybė.
V.Valentij teigė, kad Panevėžyje dėl neteisėto „plaštakių” nešiojimo irgi buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Rasa Stundžienė
„Panevėžio rytas”
Kėdės koja mikliose rankose- irgi ginklas. Kodėl jų niekas neuždraudžia?
Atsuktuvu irgi lengvai galima nudurti žmogų- o jų pilnos parduotuvės…
Šiais laikais laukinio kapitalizmo neapsaugotas lieka tik eilinis žmogus. Valdžios atstovai visi su apsauga vaikšto ir iš mašinos iki buto vienas žingsnis, omums reikia už duonos kąsnį kovoti visuose užkampiuose. Todėl savygynai peilis būtinas. Ir nedvejodamas jį panaudočiau jeigu koks „piemuo” pasikėsintų į mano sveikatą ar gyvybę, nors už tai ir tektų atsėdėti. LR įstaymai gina tik turtingus ir žulikus. Tuo įsitikinau daugybę kartų nes VRM atitarnavau 22 metus. 😥