Lietuviai Danijoje pasijuto vergai

Ketvirtis milijono litų – tokią sumą už darbą Danijoje per dvejus metus lietuviams liko skolingi juos pasamdę žmonės.

Apgautųjų sąraše – beveik trisdešimt vyrų iš visos Lietuvos.

Jie dabar keikia Odensės mieste gyvenantį Danijos pilietį Peterį Sorenseną bei jam talkinusius lietuvius.

Pernai dano bendrovė „Marsijas” bankrutavo, o darbuotojams liko skolinga maždaug 115 tūkstančių litų.

Lietuviams už darbą statybose buvo žadėtas maždaug tris kartus mažesnis atlyginimas negu mokamas danams, tačiau vis tiek pasiūlymas atrodė patraukliai.

Nukentėjusieji girdėjo, neva P.Sorensenas atsidūrė už grotų, mat jis buvo siejamas su vogtus automobilius gabenusia gauja. Lietuviams teko grįžti namo be pinigų.

Šiemet įkūręs ūkinę bendriją „Danlit Enterprise” P.Sorensenas vėl sugebėjo įtikinti lietuvius važiuoti į Daniją.

Vyrai patikėjo pažadais grąžinti pernai uždirbtus pinigus, tačiau po poros savaičių pinigų mokėjimas sutriko. Todėl namo lietuviai grįžo tuščiomis kišenėmis.

Atskleidė apgaulės schemą

„Mums paaiškino, kad užsakovai nepatenkinti darbų kokybe, todėl jie atsisako mokėti už statybos ir remonto paslaugas”, – pasakojo Prienuose gyvenantis Dainius Dragūnas.

Dauguma vyrų nekalba angliškai, todėl susikalbėti jiems padėdavo kitas prieniškis, darbų vykdytoju dirbęs Gintautas Dailidė, kuris gerai pažįstamas su P.Sorensenu.

Būtent G.Dailidė suteikdavo informacijos žmonėms, susidomėjusiems galimybe dirbti Danijoje.

Apgaulė išaiškėjo, kai į Daniją atvyko angliškai kalbantis D.Dragūno sūnus Dainius.

Jis kartu su keliais vyrais nutarė patikrinti bendrovės vadovų teiginius ir aplankė visus užsakovus. Šie pareiškė neturį jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir tvirtino sumokėję visus suderėtus pinigus.

Skundėsi profsąjungų veikla

Prieš kelis mėnesius P.Sorensenas viešai apkaltino Danijos profsąjungas bandymu susidoroti su legaliai dirbančiais Lietuvos statybininkais.

Tuomet ginti lietuvių aktyviai ėmėsi ir G.Dailidė, kuris pristatytas kaip vienas įmonės „Danlit Enterprise” savininkų.

P.Sorensenas skundėsi, kad profsąjungos spaudžia Danijos įmones atsisakyti „Danlit Enterprise” paslaugų, nes dalis lietuvių esą dirba nelegaliai. Keli vietos verslininkai pasidavė jų reikalavimams.

Konfliktas kilo dėl lietuvių įmonės teisinio statuso – jie įkūrė ūkinę bendriją, kurių Danijoje veikia labai mažai, o įstatymai neišsamiai reglamentuoja jų veiklą.

Pasirinkus tokį įmonės statusą, atvykėliai Danijoje gali tris mėnesius plėtoti veiklą be specialaus leidimo – pakanka apie savo verslą informuoti Komercijos ir bendrovių agentūrą.

Rado būdų apeiti įstatymus

Nukentėjusių lietuvių darbdaviai puikiai pasinaudodavo šia nuostata. Artėjant trijų mėnesių terminui, jie pranešdavo, esą neliko užsakymų ir metas važiuoti namo.

„Tokie argumentai skamba juokingai. Statybos darbų Kopenhagoje ir mažesniuose miestuose – gausybė”, – sakė Edmundas Chadakauskas, kuriam „Danlit Enterprise” skolinga apie 14 tūkst. litų.

Ūkinės bendrijos nariais tapo pirmieji penki į Daniją atvykę lietuviai. Vėliau prie jų prisidėjo dar 24 žmonės.

Profsąjungų atstovai pareiškė, kad „Danlit Enterprise” turi tik penkis savininkus, o vėliau prie ūkinės bendrijos prisidėjusius žmones prilygino samdomiems darbuotojams.

Profsąjungų darbuotojų įtarimai buvo visiškai teisingi. Kita vertus, „Danlit Enterprise” jokių Danijos įstatymų nepažeidė.

Pinigai mįslingai pradingdavo

P.Sorensenas teigė, kad „Danlit Enterprise” nemėgino įsitvirtinti rinkoje siūlydama pigesnes paslaugas.

Užsakovai lietuvių įmonei mokėjo tiek pat, kiek ir Danijos statybininkams.

Tuomet kalbėdami su žurnalistais nei P.Sorensenas, nei G.Dailidė net neužsiminė, kad kyla problemų dėl darbų kokybės.

Priešingai – vyrai džiaugėsi, kad per trumpą laiką pavyko gauti gerų užsakymų, o vienintelis trukdys sėkmingai veiklai esąs priešiškai nusiteikusios Danijos profsąjungos.

Įmonėje dirbęs D.Dragūnas ir kiti nukentėjusieji tvirtino, kad jiems buvo žadamas maždaug tris kartus mažesnis atlyginimas, negu mokamas vietos gyventojams.

Daug dirbdami lietuviai tikėjosi per savaitę gauti apie 2500 litų.

„Sudėliojus visus faktus, niekaip negalime logiškai paaiškinti, kur dingdavo pinigai”, – kalbėjo apgauti prieniškiai.

Į klausimus, kada bus sumokėti žadėti pinigai, jokio konkretaus atsakymo jie negauna.

Brandina keršto planus

Nukentėję žmonės planuoja važiuoti į Daniją ir dar pabandyti atgauti uždirbtus pinigus.

Didžiausia jų svajonė – pasodinti už grotų P.Sorenseną ir jo talkininkus.

Slapta kamera vyrai yra nufilmavę pokalbių, kuriuose kalbama apie atlyginimą ir kitas darbo sąlygas.

Prienuose laukiama G.Dailidės, kuris buvo savotiškas tarpininkas renkant žmones dirbti Danijoje, pasirodymo.

„Tarp nukentėjusiųjų yra labai agresyviai nusiteikusių vyrų”, – neslėpdami pykčio kalbėjo prieniškiai.

G.Dailidės žmona Birutė Dailidienė pasakojo, kad vyras namo žadėjo grįžti praėjusią savaitę, tačiau dar kurį laiką liko Danijoje, nes tikisi atgauti jam priklausančius pinigus: „Jis tapo tokia pat auka kaip ir kiti vyrai”.

Prieniškis esą tik suteikdavo informacijos pažįstamiems žmonėms apie darbus Danijoje, todėl negali atsakyti už dano poelgius.

Jie patys skambindavo Danijoje dirbantiems lietuviams. Iš pradžių jokių problemų dėl atsiskaitymo nebuvo, todėl vyrai ryžosi išvykti iš Lietuvos.

Į skambučius mobiliojo ryšio telefonu G.Dailidė neatsiliepė.
Arūnas Karaliūnas