Šventojoje, sveikatos centre „Energetikas”, vyksta sieninės freskos „Žalgirio mūšis” restauracijos darbai. Prieš 14 metų nutapytą 90 kvadratinių metrų ploto freską restauruoja pats autorius – dailininkas iš Maskvos Valerijus Černorickis su žmona Anastasija Sokolova, garsaus Rusijos dailininko Nikolajaus Sokolovo anūke.
Apie pasaulyje žinomą tapybos kūrinį, aprašytą Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lietuvoje mažai žinoma.
„Prieš dvejus metus keitėsi sveikatos centro „Energetikas” savininkai, akcininkai, administracija. Atvykę čia, pamatėm valgyklos patalpose unikalią, gražią freską. Tuo metu nežinojome, nei kas tos freskos autoriai, nei kur jie yra. Matėme, kad tai – unikalus dalykas, nors ir sugadintas. Buvo kiauros lubos, freska buvo užlieta, aptrupėjusi. Siena yra pastatyta jūros pusėje, ji buvo pažeista ir sudrėkusi”, – pasakojo „Energetiko” direktorė Marija Martišiūnienė.
Atsitiktinai prieš dvejus metus parodoje Vilniuje sveikatos centro vadovybė susipažino su dailininku V. Černorickiu, į parodą atvežusiu „Energetike” esančios freskos projektą, nutapytą ant kartono.
Dailininkas sutiko atlikti freskos restauraciją, kuri kainuos per 100 tūkst. Lt. „Didelius darbus reikėjo atlikti prieš pradedant restauraciją: apšiltinti sieną, keisti stogą. Dailininkai restauracijos ėmėsi labai noriai. Mat freskos projektą ant kartono jis darė 2,5 metų: važiavo į Lenkiją, Vokietiją, naršė archyvuose, ieškojo, kaip atrodė to meto apranga. Į šį darbą dailininkas įdėjo daug jėgų ir meilės”, – pasakojo direktorė.
„Apie šį paveikslą žinoma ir Prancūzijoje, ir Italijoje. Deja, Lietuvoje šis paveikslas nežinomas, – tikino direktorė. – Savininkai galėjo numoti ranka ir uždažyti sieną. Bet juk tai būtų nuodėmė. Ši freska juk yra kultūros paveldas.”
Šventojoje – karjeros pradžia
Visoje Europoje žinomi dailininkai sakė 15 metų kasmet į Šventąją atvažiuodavo pažiūrėti, kaip laikosi jų darbas, ir prašydavo sveikatos centro valdžios jį gelbėti. „Mes labai laimingi, kad dabartiniai šeimininkai to ėmėsi”, – sakė A. Sokolova.
„Mes laimingi, kad čia grįžome. Spėjome išgelbėti savo darbą – dar po trejų ketverių metų freską jau būtų reikėję tapyti iš naujo. Tai – pirmas atvejis, kai mes restauruojame savo darbą, – pasakojo V. Černorickis. – Paprastai mes imamės naujų darbų: tapome šventyklose. Laimėjome konkursus ir tapėme freskas keturiose Korsikos bažnyčiose. Dabar dirbame katedroje Italijoje, mieste netoli Romos. Tai – dideli, monumentalūs darbai. O šis darbas Šventojoje buvo tarsi mūsų karjeros pradžia.”
1991 metais nutapyta freska, kuri vaizduoja prieš mūšį besimeldžiantį Jogailą, buvo V. Černorickio diplominis darbas. Darbo fragmentas buvo atliktas Maskvoje, šiuo metu jis yra Sankt Peterburge, Dailės akademijos muziejuje. Už Šventojoje esančio kūrinio projektus V. Černorickis 1991 m. buvo apdovanotas SSSR Dailės akademijos aukso medaliu.
„Darbo perspektyva buvo didelė – turėjo būti ištapyta 250 kv. metrų. Tačiau darbas užsitęsė 15 metų, ir tėra nutapyta tik trečdalis freskos. Mano nuomone, darbo tema – globali bei labai įdomi ir istorikams, ir dailininkams. Nedaugelis autorių ėmėsi šios temos. Dabar reikia pagalbos – reikėtų finansinės paramos, kad galėtumėme pabaigti visą freską. Jei Lietuvai tai bus reikalinga, mes su malonumu grįšime pabaigti”, – sakė dailininkas.
Dailininkai Šventojoje dirba tris savaites. Šios savaitės pabaigoje iš Lietuvos jie važiuos į Italiją. „Mes labai užsiėmę – kontraktų turime iki 2010 metų. Neturime laiko net pasimatyti su savo vaikais”, – sakė dailininkai. Į Šventąją jie žada sugrįžti lapkričio mėnesį pažiūrėti, kaip naujieji dažai sulimpa su senaisiais. Taip pat planuoja atvažiuoti vasarą ir užtepti paskutinį apsauginį vaško sluoksnį.
Rima Čeliauskaitė