Nepaisant Europos plėtros fondo ir kitų tarptautinių organizacijų veiklos, skurdas Afrikoje per ketvirtį amžiaus nemažėja. Netgi atvirkščiai – jis net dvigubai padidėjo. Juodojo žemyno prekybos apimtys sudaro vos 2 procentus pasaulinės rinkos dalies. Tai – netgi mažiau, nei buvo prieš 50 metų. Galbūt egzistuoja nesąžiningi prekybos susitarimai, trukdantys šio žemyno šalims sėkmingai plėtoti ekonomiką? O gal Afrika nebeturi ko pasiūlyti pirkėjams ir vartotojams? Koks yra jau daugelį metų teikiamos paramos efektyvumas, jei ji ne mažina, o tik didina skurdą?
Šiuos ir kitus klausimus iškėlė dr. D. Budreikaitė spalio 12 d. Europos Parlamente vykusioje plenarinės sesijos dėl Europos komisijos pateiktos ES strategijos Afrikai metu.
Strategijoje siūloma stiprinti taiką ir saugumą, efektyvų valdymą, sukurti prekybai palankią ekonominę aplinką, gerinti švietimą ir sveikatos priežiūrą. Diskusijoje dalyvavę parlamentarai suabejojo strategijos įgyvendinimo galimybėmis, kai paramą jos nekoordinuojant teikia ir valstybės narės ir Europos Sąjunga.
Dr. D. Budreikaitė pabrėžė, kad vienas svarbiausių kovos su vis didėjančiu skurdu būdų – investicijos į besivystančių šalių ekonomiką, siekiant ją sukurti ir plėsti. „Į kokias sritis dabar investuoja šalys donorės, jei prekyba mažėja, o skurdas didėja?”, – klausė europarlamentarė.
Politikės nuomone, ES valstybės, kurios istoriškai turėjo interesų Afrikoje ir kitose šalyse, turėtų investuoti ir remti buvusias kolonijas, kurti jų savarankišką ekonomiką, nukreipiant pinigus į sektorius, kuriančius darbo vietas. Taip pat būtina racionaliai ir sąžiningai naudoti šio žemyno gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, sudaryti abiem pusėm naudingus sandorius.