Nuo spalio padidinus valstybės remiamas pajamas, pagyvenusiems ir nepasiturintiems žmonėms bus lengviau verstis
Nemažai nepasiturinčių žmonių, turinčių mažas pajamas – pensininkų, auginančių daug vaikų, bedarbių, nepajėgia susimokėti už būstą. Nuo spalio 20 litų padidėjus valstybės remiamoms pajamoms, didės ir kompensacijos už šildymą, jas gaus daugiau žmonių.
Augs ir socialinės pašalpos. Daugiau mokinių galės gauti nemokamą maitinimą mokyklose. Nuo kitų metų bus pradėta mokėti nauja šalpos pensijų rūšis. Ją gaus tie pensinio amžiaus asmenys, kuriems dėl įvairių priežasčių šiuo metu nepriklauso jokia pensija.
Kompensacijas gaus daugiau žmonių
„Didžiausią garbaus amžiaus žmonių pajamų dalį suryja mokesčiai už būstą, būsto šildymas. Todėl kasmet daugelis jų šildymo sezono laukia su nerimu. Nerimą sukėlė po liepos 1 dienos, kuomet padidėjo pensijos ir kitos išmokos, pasigirdusios kalbos, jog daugelis pensininkų, neįgaliųjų, išaugus jų pajamoms, nebeteks teisės gauti valstybės kompensacijų už būsto šildymą. Tačiau tokiam nerimui tikrai nėra jokio pagrindo. Nuo spalio didėja valstybės remiamos pajamos, nuo kurių tiesiogiai priklauso kompensacijų už būsto šildymą dydžiai. Todėl kompensacijos ne tik išaugs, bet ir padaugės žmonių, galinčių jas gauti”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Nuo spalio 1 dienos valstybės remiamos pajamos padidėjo 20 litų, t.y. nuo 135 iki 155 litų vienam asmeniui per mėnesį.
Valstybės remiamų pajamų dydis naudojamas apskaičiuojant paramos dydį dėl objektyvių priežasčių nepasiturintiems gyventojams vadovaujantis Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymu bei teikiant nemokamą maitinimą mokyklose mokiniams iš nepasiturinčių šeimų.
„Valstybės remiamų pajamų padidinimas labai svarbus ne tik pensininkams, bet ir neįgaliesiems, daug vaikų auginančioms šeimoms, bedarbiams, visiems, kurių pajamos yra mažos”, – sako Vilija Blinkevičiūtė.
Padidėjus remiamoms pajamoms, šeimoms, gaunančioms būsto šildymo išlaidų kompensaciją, už šildymą reiks mokėti mažesnę dalį nei anksčiau, didės joms skiriamos kompensacijos. Šiuo metu kompensacijas už būsto šildymą gauna beveik 7 proc. šalies gyventojų. Šių gavėjų skaičius nuo spalio 1 dienos turėtų išaugti nuo 6,9 proc. iki 7,3 proc.
Nemokamai valgys daugiau moksleivių
Padidėjus remiamoms pajamoms padidės ne tik kompensacijos už būsto šildymą, bet ir gyventojams mokama socialinė pašalpa. Socialinės pašalpos dydis vienam asmeniui per mėnesį padidės nuo 121,5 lito iki 139,5 lito. Šiuo metu socialinę pašalpą gauna beveik 65 tūkstančiai nuolatinių Lietuvos gyventojų.
Mokyklose teisę gauti nemokamą maitinimą įgis daugiau mokinių. „Nemokamai maitinsime daugiau moksleivių, nes, padidėjus remiamoms pajamoms, bus nemokamai maitinami mokiniai iš šeimų su didesnėmis pajamomis nei iki šiol”, – aiškina Vilija Blinkevičiūtė. Šiuo metu nemokamą maitinimą mokyklose gauna 120 tūkstančių vaikų, t.y. 22 proc. visų moksleivių.
Valstybės remiamų pajamų padidinimas kainuos 9 mln. litų (socialinei pašalpai ir kompensacijai už būsto šildymo išlaidas iš valstybės biudžeto – 8 mln. litų ir bedarbio išmokai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto – apie 1 mln. litų).
Nuo sausio – naujos šalpos pensijos
Vilija Blinkevičiūtė teigia, jog nuo kitų metų pradžios atsiras nauja šalpos pensijų rūšis. Šios šalpos pensijos bus skiriamos senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, jeigu šie asmenys neturi teisės gauti jokios rūšies pensijos ir neturi darbinių pajamų. „Teisę iš valstybės biudžeto gauti šalpos pensiją įgis tie senatvės pensijos sulaukę žmonės, kurie neturi teisės gauti „Sodros” pensijos. Jie dėl įvairių priežasčių negalėjo dirbti ir nesukaupė socialinio draudimo pensijai reikalingo 15 metų darbo stažo”, – sako ministrė.
Šios pensijos dydis – 0,9 procento bazinės pensijos (šiuo metu bazinė pensija yra 200 litų).
„Tai nėra daug, tačiau iki šiol šie žmonės negaudavo jokios pensijos”, – sako ministrė. Savivaldybių socialinės paramos skyrių pateiktais duomenimis, tokių žmonių, kurie negauna jokios pensijos, 2006 metais bus iki 3000 tūkstančių. Dėl minėtų pensijų šie žmonės turi kreiptis į savivaldybių socialinės paramos skyrius. Šioms pensijoms mokėti reikės apie 6,5 mln. litų iš valstybės biudžeto.
Paremtos pagyvenusių žmonių organizacijos
Lietuvoje pagyvenę žmonės šių metų pradžioje sudarė penktadalį visų Lietuvos gyventojų. 60 metų ir vyresnių gyventojų mūsų šalyje yra beveik 700 tūkstančių. Garbaus amžiaus žmonės Lietuvoje ne tik laukia pensijų, išmokų, kompensacijų, bet ir yra pakankamai aktyvūs, buriasi į nevyriausybines organizacijas, atstovauja savo interesams. Pasak ministrės, šiemet pirmą kartą surasta galimybių paremti jų veiklą iš valstybės biudžeto lėšų.
Praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbtas konkursas nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vyresnio amžiaus žmonėms, veiklai remti. Konkursą laimėjo ir 70 tūkst. litų valstybės paramą šiems metams gavo dvi visoje Lietuvoje veikiančios pagyvenusių žmonių organizacijos: Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai”, ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija. Ateinančiais metais pagyvenusių žmonių organizacijoms remti planuojama skirti didesnę sumą – 100 tūkst. litų. Konkursas nevyriausybinėms organizacijoms bus paskelbtas šių metų pabaigoje.
Veronika Šumilovaitė