Atlyginimai augs apie 20 proc. ir bus diferencijuojami pagal darbo pobūdį, stažą bei kvalifikaciją
Socialinių darbuotojų skaičius kasmet auga, didėja šių darbuotojų profesionalumas bei teikiamų paslaugų kokybė. Jie atlieka sunkų ir visuomenei labai reikalingą darbą, tačiau už jį ne visuomet sulaukdavo deramo atlyginimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo lapkričio apie 20 proc. didinami ir diferencijuojami jų atlyginimai. Taip pat sudaryta darbo grupė, kuri peržiūrės socialinių darbuotojų darbo krūvius bei darbo sąlygas.
Apie socialinį darbą, apie žmones, dirbančius šioje srityje, jų aktualijas ir socialinio darbo perspektyvas šnekamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės integracijos departamento vadovu Alfredu Nazarovu.
– Kiek ir kur šiuo metu yra dirbančių socialinių darbuotojų?
– Socialiniai darbuotojai – tarpininkai tarp visuomenės ir žmogaus. Jų darbas – profesionaliai organizuoti ir teikti socialines paslaugas tiems, kuriems jų reikia, spręsti silpniausių bendruomenės narių socialines problemas bei padėti jiems integruotis į visuomenę. Nuoširdžiai sveikinu savo kolegas – socialinius darbuotojus – jų profesinės šventės proga.
Dabar Lietuvoje yra apie 6,5 tūkst. socialinių darbuotojų. Apskričių pavaldumo globos įstaigose dirba apie 2,2 tūkst. socialinių darbuotojų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų įstaigose – apie 4 tūkst. socialinių darbuotojų. Dalis socialinių darbuotojų dirba sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose.
– Kam ir kokias paslaugas teikia socialiniai darbuotojai?
– Socialiniai darbuotojai dirba su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais, neįgaliais suaugusiaisiais ir vaikais, pagyvenusiais žmonėmis, rizikos grupėms priklausančiais žmonėmis. Pernai jie suteikė socialinių paslaugų daugiau nei 230 tūkst. asmenų. Pagrindinė socialinių darbuotojų veikla yra informacijos ir konsultacijų teikimas, konfliktinių situacijų prevencija, socialinių problemų nustatymas ir jų sprendimas, visuomenės švietimas socialiniais klausimais.
Pernai stacionariose socialinių paslaugų įstaigose socialines paslaugas gavo beveik 18 tūkst. žmonių, laikino gyvenimo įstaigose – 3,5 tūkst., namuose pagalbos sulaukė – 9,6 tūkst., dienos globos įstaigose – per 56 tūkst. Apie 144 tūkst. gyventojų gavo kitas bendrąsias socialines paslaugas: nemokamo maitinimo, aprūpinimo būtiniausiais daiktais, asmens higienos, transporto paslaugų organizavimo, aprūpinimo kompensacine technika ir kitas.
– Kokios naujovės laukia socialinių darbuotojų?
– Ministerijos iniciatyva šių metų birželį buvo pakoreguoti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio koeficientai, todėl nuo lapkričio 1-osios apie 20 proc. bus padidinti socialinių darbuotojų atlyginimai. Socialinių darbuotojų atlyginimai bus diferencijuoti atsižvelgiant į jų įstaigų darbo pobūdį ir dydį, darbuotojų socialinio darbo stažą, išsimokslinimą bei turimą kvalifikacinę kategoriją.
Atsižvelgdama į didelį socialinių darbuotojų darbo krūvį bei siekdama gerinti jų darbo sąlygas, ministerija yra sudariusi darbo grupę išvadoms bei rekomendacijoms dėl socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo sąlygų (atostogų trukmės pailginimo, darbo laiko trukmės, profesinės (psichosocialinės) rizikos) gerinimo parengti.
– Kokia buvo socialinio darbo pradžia Lietuvoje?
– Socialinio darbo pradžia Lietuvoje galima laikyti 1990-1991 metus, kai šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio valstybių. Jie organizavo seminarus ir mokymus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams, konsultavo mokymo įstaigų atstovus. 1992 m. pradžioje Vyriausybė priėmė nutarimą dėl socialinės apsaugos specialistų rengimo Lietuvos mokymo įstaigose. Tuomet buvo parengtos pirmosios socialinio darbo studijų programos, o pirmieji profesionalūs socialiniai darbuotojai buvo pradėti rengti Utenos aukštesniojoje medicinos mokykloje (šiuo metu – Utenos kolegija), vėliau socialinius darbuotojus ėmė rengti Vilniaus universitetas bei Vytauto Didžiojo universitetas. Nauja profesija – „socialinis darbuotojas” į Lietuvos profesijų registrą buvo įtraukta 1995 m.
– Kur rengiami socialiniai darbuotojai ir kas rūpinasi jų kvalifikacija?
– Apie 20 proc. socialinių darbuotojų turi socialinio darbo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Dar apie 10 proc. socialinį darbą dirbančių žmonių šiuo metu mokosi siekdami įgyti socialinio darbuotojo išsilavinimą. 1998 m. iš visų socialinį darbą dirbančiųjų tik apie 3 proc. buvo atitinkamą išsimokslinimą turintys profesionalūs socialiniai darbuotojai.
Socialinius darbuotojus Lietuvoje rengia 10 universitetų bei kolegijų. Per metus jos vidutiniškai išleidžia apie 670 socialinių darbuotojų. Lietuvoje iki 2005 m. iš viso buvo parengta apie 2,8 tūkst. diplomuotų socialinio darbo specialistų, turinčių universitetinį, aukštąjį arba aukštesnįjį socialinio darbo išsilavinimą.
Socialiniams darbuotojams praktikams, neturintiems socialinio darbo išsilavinimo, 1999-2004 m. buvo organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai. Mokymus pagal Socialinių darbuotojų atestavimo programą baigė per 4 tūkst. socialinį darbą dirbančių žmonių. Pagal šią programą taip pat buvo įvertinta socialinį darbą dirbančių asmenų profesinė kompetencija ir suteikiamos socialinio darbuotojo kvalifikacinės kategorijos. Atestacijoje dalyvavo ir atitinkamą kvalifikacinę kategoriją įgijo apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų-praktikų. Minėtai programai buvo skirta daugiau nei 1,1 mln. litų.
– Kokios socialinio darbo vystymosi tendencijos?
– Socialinio darbo poreikis ateityje turėtų išlikti gana didelis, kadangi socialinės problemos tampa vis sudėtingesnės, atsiranda naujų iššūkių, tokių kaip narkomanija, prostitucija, prekyba žmonėmis, smurtas prieš moteris ir vaikus. Todėl labai reikalingi tokių specializacijų socialiniai darbuotojai kaip socialinis darbas su rizikos grupių asmenimis ir socialinis darbas bendruomenėje.
Ypač svarbi yra socialinių darbuotojų profesionalizacija: labai svarbu skatinti socialinį darbą dirbančiuosius mokytis bei kelti savo kvalifikaciją. Profesionalių socialinių darbuotojų skaičius po trejų metų Lietuvoje išaugs daugiau nei 1,5 karto, po dešimties metų daugiau nei 3 kartus, o po dvidešimties metų mūsų šalyje jau bus daugiau nei 15 tūkst. diplomuotų socialinio darbo specialistų, t.y. beveik 3 kartus daugiau nei jų yra dabar.
Jurgita Kažukauskaitė